Fiziologijos analizė
„Esu nuostabiaipadarytas“.
KADANGI protas ir siela pasireiškia per kūną, protinis ir dvasinis gyvybingumas labai priklauso nuo fizinių jėgų ir aktyvumo; tai, kas gerina fizinę sveikatą, naudinga ir ugdant įžvalgų protą ir puikiai subalansuotą charakterį. Kai sveikata prasta, niekas negali gerai suprasti ar visiškai įvykdyti įsipareigojimus sau, savo artimui ar savo Kūrėjui. Taigi sveikata turi būti saugoma taip pat rūpestingai, kaip ir charakteris. Fiziologijos ir higienos žinios turi sudaryti bet kokio ugdymo pagrindą.Ug 227.1
Nors fiziologiją šiais laikais visi išmano puikiai, nerimą kelia abejingumas sveikatos principų atžvilgiu. Net iš tų, kurie juos žino, tik nedaugelis praktikuoja. Polinkiais ar impulsais vadovaujamasi taip aklai, tarsi gyvenimą valdytų atsitiktinumas, o ne konkretūs ir nekintantys dėsniai.Ug 227.2
Jaunuoliai beveik nesupranta, kokia vertinga iš jų trykštanti energija. Ji brangesnė už auksą, svarbesnė pažangai už išsilavinimą, padėtį ar turtus. O kaip ji netausojama, kaip lengvabūdiškai švaistoma! Kaip dažnai žmogus, aukodamas sveikatą kovoje dėl turtų ar valdžios ir jau beveik pasiekęs savo geidžiamą tikslą, krenta bejėgis, o kitas, fiziškai pranašesnis, sučiumpa ilgai trokštąjį laimikį! Ignoruodami sveikatos dėsnius, daugelis praktikuoja blogus dalykus, aukodami visas šio ir būsimojo pasaulio viltis.Ug 227.3
Studijuojant fiziologiją, mokinių dėmesys turi būti atkreiptas į fizinę energiją bei tai, kaip ji gali būti išsaugoma ir ugdoma, kad būtų maksimaliai išnaudota didžiosios gyvenimo kovos pergalei.Ug 228.1
Vaikams nuo mažens turi būti dėstomos paprastos, lengvos pamokėlės apie fiziologijos ir higienos pradmenis. Šis darbas namuose turėtų būti pradėtas motinos ir ištikimai tęsiamas mokykloje. Mokiniams augant, šis mokymo kursas turėtų būti tęsiamas, kol jie išmoks patys pasirūpinti savo namais, kuriuose gyvena. Jie turi suprasti, kaip svarbu saugoti nuo ligų kiekvieną organą ir mokėti įveikti dažniausias ligas ar atsigauti po nelaimingų atsitikimų. Visose mokyklose turėtų būti dėstomos fiziologijos ir higienos pamokos; jose turėtų būti kuo daugiau priemonių, iliustruojančių kūno struktūrą, panaudojimą ir priežiūrą.Ug 228.2
Reikėtų atsižvelgti į kai kuriuos dalykus, kurie, studijuojant fiziologiją, paprastai neįtraukiami - mokiniams tai kur kas svarbesnės žinios nei daugelis techninių faktų, kurių prigrūstos jų galvos. Visokeriopo ugdymo šioje srityje pagrindas yra tai, kad gamtos dėsniai yra Dievo sukurti dėsniai - tokie pat dieviški, kaip ir Dešimt Dievo įsakymų. Mūsų fizinį organizmą valdančius dėsnius Dievas įrašė kiekviename nerve, raumeny, kūno skaiduloje. Kiekvienas nerūpestingas ar sąmoningas šių dėsnių pažeidimas yra nuodėmė prieš mūsų Kūrėją.Ug 228.3
Taigi, kaip svarbu išsamiai išaiškinti šiuos dėsnius! Dietai taikomi higienos principai, mankšta, vaikų priežiūra, ligonių slaugymas ir panašūs dalykai turėtų susilaukti kur kas daugiau dėmesio nei įprastai. Turėtų būti akcentuojama minčių įtaka kūnui ir kūno - mintims. Smegenų elektrinį aktyvumą stiprinantis protinis darbas suteikia gyvybingumo visam organizmui, todėl yra neįkainojama pagalba priešinantis ligoms. Tai turėtų būti išaiškinta. Be to, turėtų būti atskleista, kokią galią turi valia, kaip svarbu išmokti santūrumo, ir kad pyktis, nepasitenkinimas, savanaudiškumas ir netyrumas labai prislegia ir net žudo, ir, kita vertus, kokią nuostabią gyvybės jėgą teikia gera nuotaika, nesavanaudiškumas ir dėkingumas.Ug 229.1
Šventajame Rašte išsakyta viena tiesa apie mūsų fiziologiją - tiesa, kurią derėtų apmąstyti: „Linksma širdis — geras vaistas ” (Patarlių 17, 22) . Dievas sako: „Neužmiršk Mano mokymo, ir tebrangina tavo širdis Mano įsakymus, nes jie tau suteiks daug dienų bei gyvenimo metų ir gerovės. [...] Juk juos turintiems jie yra gyvenimas ir jų kūno sveikata”. Šventasis Raštas skelbia, kad „taiklūs žodžiai“ yra kaip medaus korys, ne tik „saldus gomuriui ”, bet ir „sveikas kūnui” (Patarlių 3, 1.2; 4, 22; 16, 24) .Ug 229.2
Jaunimas turi suprasti esminę tiesą, kuria pagrįstas Biblijos teiginys, kad Dievas yra „gyvenimo Šaltinis” (Psalmyno 36, 10) . Jis ne tik visa ko Kūrėjas, bet ir visų gyvų būtybių gyvybė. Tai Jo gyvybę mes gauname, būdami saulėkaitoje, tyrame, gryname ore ir valgydami maistą, kuris stiprina mūsų kūnus ir palaiko mūsų jėgas. Būtent dėl Jo gyvybės mes egzistuojame - kiekvieną dieną, kiekvieną akimirką. Jei neiškraipytos nuodėmės, visos Jo dovanos kupinos gyvybės, sveikatos ir džiaugsmo. „Visa, ką Jis daro, tinkama tam laikui” (Mokytojo 3, 11) , todėl tikrasis grožis bus išsaugotas ne sudarkant Dievo darbą, o prisiderinant prie dėsnių To, kuris viską sukūrė ir kuris mėgaujasi Savo kūrinių grožiu bei tobulybe.Ug 230.1
Išstudijavus kūno veikimą, dėmesys turėtų būti nukreiptas į tai, kaip nuostabiai suderintos priemonės ir tikslai, kaip harmoningai veikia bei sąveikauja įvairūs organai. Taip sužadinus mokinio susidomėjimą ir jam suvokus fizinės kultūros svarbą, mokytojas gali daug nuveikti, užtikrindamas tinkamą vystymąsi ir gerus įpročius.Ug 230.2
Vienas iš pirmųjų tikslų turėtų būti išmokyti jaunuolį taisyklingos laikysenos - ir sėdint, ir stovint. Dievas sukūrė žmogų tiesų ir nori, kad šis gerai jaustųsi ne tik fiziškai, bet ir protiškai bei doroviškai, kad patirtų malonę, būtų orus ir susitvardantis, drąsus ir pasitikintis savimi, o būtent taip jaustis skatina taisyklinga laikysena.Ug 230.3
Tegul mokytojas moko šito ir savo pavyzdžiu, ir žodžiu. Parodykite, kokia yra taisyklinga laikysena, ir rei-kalaukite ją išsaugoti.Ug 231.1
Ne mažiau svarbūs už taisyklingą laikyseną yra ir kvėpavimas ir balso kultūra. Tikėtina, jog tas, kuris sėdi bei stovi tiesiai, ir kvėpuos taisyklingai. Vis dėlto mokytojas turi išaiškinti savo mokiniams, kaip svarbu giliai kvėpuoti. Atskleiskite, kaip gera sveikų kvėpavimo organų veikla aktyvina kraujo apytaką, gaivina visą organizmą, žadina apetitą, gerina virškinimą bei padeda giliai, saldžiai išsimiegoti, taip ne tik atnaujindama kūno jėgas, bet ir ramindama protą. Suvokus gilaus kvėpavimo svarbą, derėtų pasipraktikuoti. Atlikite gilaus kvėpavimo pratimus ir stebėkite, kaip įsitvirtina šis įprotis.Ug 231.2
Svarbią vietą fizinėje kultūroje užima balso lavi-nimas, nes tai išplečia bei stiprina plaučius ir taip apsaugo nuo ligų. Kad skaitant ir kalbant jūsų balsas skambėtų teisingai, stenkitės, kad kvėpuojant maksimaliai dalyvautų pilvo raumenys, o kvėpavimo organai nebūtų suvaržyti. Tegul verčiau labiau būna įtempti pilvo raumenys negu gerklės. Taip galima išvengti didžiulio nuovargio ir gerklės bei plaučių ligų. Didelis dėmesys turėtų būti skiriamas raiškiai tarčiai, švelniems, melodingiems tonams, reikėtų stengtis kalbėti ne pernelyg greitai. Tai ne tik naudinga sveikatai, bet ir mokinio darbas taps kur kas malonesnis bei veiksmingesnis.Ug 231.3
Mokant šių dalykų, yra puiki proga atskleisti, kokie kenksmingi sveikatai aptempti drabužiai ir visi kiti dalykai, varžantys gyvybines funkcijas. Netinkama apranga sukelia ištisą virtinę ligų, ir tai turėtų būti rūpestingai aptarta. Atskleiskite mokiniams tą pavojų, kurį kelia klubus slegiantys ar bet kurį kūno organą spaudžiantys drabužiai. Apranga turi būti tokia, kad žmogus galėtų laisvai kvėpuoti ir nesunku būtų iškelti rankas virš galvos. Plaučių suvaržymas trukdo ne tik vystytis jiems, bet ir virškinimui bei kraujo apytakai, taigi silpnina visą organizmą. Visi tokie netinkami dalykai sumažina fizinius ir protinius gebėjimus, trukdo mokiniui daryti pažangą, todėl dažnai jo pastangos būna nesėkmingos.Ug 232.1
Studijuojant higieną, uolus mokytojas išnaudos kiekvieną galimybę parodyti, kokia būtina absoliuti švara - ir kūno, ir aplinkos. Turėtų būti akcentuojama, jog kasdieninis prausimasis naudingas sveikatai ir stimuliuoja proto veiklą. Derėtų skirti dėmesio ir saulės šviesai bei vėdinimui, miegamojo kambario ir virtuvės švarai. Aiškinkite mokiniams, jog sveika aplinka miegamajame, švari virtuvė ir skoningai visaverčiu maistu padengtas stalas daug svarbiau šeimos laimei ir kiekvienam išmintingam svečiui negu brangūs baldai svetainėje. Žodžiai „gyvybė svarbesnė už maistą, o kūnas už drabužį” (Luko 12, 23) šiandien yra tokia pat reikalinga pamoka, kaip ir prieš tūkstantį aštuonis šimtus metų, kai juos ištarė dieviškasis MokytojasUg 232.2
Fiziologiją studijuojantis mokinys turėtų suprasti, kad jo studijų tikslas yra ne tik sužinoti faktus bei principus. Vien tai mažai teatneš naudos. Jis gali suprasti, kaip svarbu vėdinti patalpas, jo kambary gali būti tyras oras, tačiau jeigu jis nemokės taisyklingai tą orą įkvėpti, pasekmės bus liūdnos. Taigi švaros svarbą galima suprasti, ir reikiamos priemonės gali būti surastos; tačiau visa tai nueis perniek, jei bus nenaudojama. Didysis reikalavimas mokant šių principų yra atskleisti mokiniui jų svarbą, kad jis sąmoningai taikytų juos praktiškai.Ug 233.1
Dievo Žodis nuostabiausiu ir įspūdingiausiu palyginimu parodo Jo požiūrį į mūsų fizinį organizmą bei mums tekusią pareigą išsaugoti kuo geresnę jo būklę: „Ar nežinote, kad jūsų kūnas yra šventykla jumyse gyvenančios Šventosios Dvasios, kurią gavote iš Dievo, ir kad jūs nebepriklausote patys sau? [...] Jei kas Dievo šventyklą niokoja, tą Dievas suniokos, nes Dievo šventykla šventa, ir toji šventykla - tai jūs!” (1 Korintiečiams 6, 19; 3, 17).Ug 233.2
Tesujaudina mokinį ta mintis, jog kūnas yra šventykla, kurioje nori gyventi Dievas, ir todėl ji turi būti laikoma švari, kaip vieta, kur apsistoja tik aukštos ir kilnios mintys. Kai studijuojant fiziologiją jis suvoks, kad yra „nuostabiai padarytas” (Psalmyno 139, 14) , kils pagarba savo kūnui. Užuot bjaurojęs Dievo rankų darbą, jis panūs maksimaliai išnaudoti save, kad įgyvendintų šlovingąjį Kūrėjo planą. Taip į sveikatos dėsnius jis pradės žiūrėti ne kaip į aukojimąsi ar savęs išsižadėjimą, o kaip į tai, kas jie iš tiesų ir yra - neįkainojamą privilegiją ir palaiminimą.Ug 233.3
Padėki, Viešpatie, girdėti bitės džiugų dūzgesį,
Regėti gulbės sparno mostą grakštų.
Kaip švelniai saulė prie motulės Žemės glaudžiasi
Ir gėlėmis parašo pievoj meilės raštą.
Atverk širdies akis, Dangau žvaigždėtas,
Nes mano mintys - vaizdas lyg pro miglą.
Su grauduliu einu, kur gilios skausmo pėdos,
Viliuosi ir meldžiu, kad gėris sieloj liktų.
...Pasiklausykime,
kaip kalbas Žemė su Dangum širdy saulėtoj...Ug 234.1
Zita Kirsnauskaitė