Gyvenimo pamokos

„Paklausk žemės augalų, ir jie tavepamokys”.

DIDYSIS Mokytojas suvedė Savo klausytojus su gamta, kad jie išgirstų balsą, kalbantį per visus kūrinius; kai jų širdys suminkštėjo, o protai tapo imlesni, Jis padėjo jiems perprasti dvasinį mokymą tų vaizdų, kuriuos regėjo jų akys. Palyginimai, kuriais Jis mėgo dėstyti tiesos pamokas, parodo, kokia atvira buvo Jo dvasia gamtos kalbai ir kaip Jis mėgo paremti dvasinį mokymą pavyzdžiais iš kasdieninio gyvenimo aplinkos.Ug 117.1

Paukščiai ore, lelijos laukuose, sėjėjas ir sėklos, piemuo ir avys - tokiais dalykais Kristus iliustravo nemirtingąją tiesą. Jo pavyzdžiai buvo iš gyvenimo, pažįstami klausytojams - raugas, paslėptas lobis, perlas, žvejo tinklas, pamestas pinigėlis, sūnus palaidūnas, namai ant uolos ir ant smėlio. Jo pamoksluose būdavo tai, kas sudomindavo kiekvieną protą, kreipdavosi į kiekvieną širdį. Taip kasdieninė užduotis, užuot buvusi eilinė darbų maratono dalis, žadino kilnesnes mintis, būdavo nuskaistinta ir pakylėta nuolatinių priminimų apie dvasinius ir neregimus dalykus.Ug 117.2

Taigi mes turime mokyti. Tegul vaikai išmoksta pastebėti gamtoje Dievo meilės bei išminties išraišką; tegul mintis apie Jį būna susijusi su paukščiu, gėle, medžiu; tegul visi regimi dalykai jiems tampa neregimojo pasaulio aiškintojais ir visi gyvenimo įvykiai būna dieviško mokymo priemonės.Ug 117.3

Taip vaikams įsisavinant visos kūrinijos bei gy-venimo patirties pamokas, atkreipkite jų dėmesį į tai, kad tie patys dėsniai, kurie valdo gamtą ir gyvenimo įvykius, valdo ir mus; kad jie duoti mūsų labui; ir kad tik paklusdami jiems, galime atrasti tikrą laimę bei sėkmę.Ug 118.1