Danielius - Dangaus pasiuntinys

Atrodo, jog Danieliui ir jo bendražygiams Babilone labiau pasisekė negu Juozapui pirmaisiais metais Egipte. Vis dėlto ir jų charakteriui teko ne mažiau sunkūs išbandymai. Iš palyginti paprastų judėjiškų namų šie karališkos kilmės jaunuoliai buvo nuvežti į didžiausią miestą, į garsiausio monarcho rūmus ir atskirti, kad būtų rengiami ypatingai karaliaus tarnystei. Galingos pagundos supo juos tuose ištvirkusiuose ir prabangoje skendinčiuose rūmuose. Nugalėtojai su pasididžiavimu kalbėjo, kad šie Jehovos garbintojai dabar yra Babilono belaisviai, kad Dievo namų indai atsidūrė Babilono dievų šventykloje, kad į babiloniečių rankas pakliuvo pats Izraelio karalius, tarsi norėdami parodyti, jog jų religija ir papročiai pranašesni už hebrajų religiją ir papročius. Tokiomis aplinkybėmis, per pažeminimus, kuriuos užtraukė Izraelio nuklydimas nuo Dievo įsakymų, Dievas paliudijo Babilonui Savo pranašumą, Savo reikalavimų šventumą bei saugų gyvenimą, paklūstant Jam. Ir šį liudijimą Jis pateikė taip, kaip tik ir galėjo pateikti, - per tuos, kurie vis dar buvo ištikimi.Ug 61.2

Danieliui ir jo bendražygiams jau iš pat pradžių Babilone teko sunkus išbandymas. Įsakymas patiekti jiems maistą nuo karališko stalo liudijo ir apie karaliaus palankumą, ir apie jo rūpinimąsi jų gerove. Tačiau dalis to maisto vėliau turėjo būti paaukota stabams, ir dalyvaudami karaliaus puotoje, šie jaunuoliai būtų tarsi prisijungę prie netikrų dievų garbinimo. Jehova buvo jiems tai uždraudęs. Jie nedrįso rizikuoti pasinerdami į jėgas pakertančią bei fizinį, protinį ir dvasinį vystymąsi stabdančią prabangą.Ug 62.1

Danielius su savo bičiuliais buvo gerai įsisavinę Dievo Žodžio principus. Jie mokėjo aukoti žemiškus dalykus dėl dvasinių ir siekti aukščiausių vertybių. Ir jiems už tai buvo atlyginta . Jų, kaip Dievo atstovų, susivaldymas bei atsakomybės jausmas vedė į kilniausią kūno, proto ir sielos galių išugdymą. Mokymo pabaigoje, kai jie buvo tikrinami kartu su kitais kandidatais į karalystės apdovanojimus, tarp jų nebuvo rasta „nė vieno, kuris prilygtų Danieliui, Hananijai, Mišaeliui ir Azarijai” (Danieliaus 1, 19) .Ug 62.2

Babilono rūmuose buvo susirinkę visų šalių at-stovai, išskirtinių talentų žmonės, gausiai apdovanoti prigimtiniais sugebėjimais, aukščiausios kultūros žmonės pilna to žodžio prasme; ir vis dėlto tarp jų visų hebrajų belaisviai neturėjo lygių. Jie išsiskyrė savo fizinėmis jėgomis ir grožiu, guviu protu bei literatūriniais pasiekimais. „Kai tik karalius kreipdavosi į juos klausimu, reikalaujančiu išminties ir pažinimo, jis rasdavo juos dešimt kartų pranašesnius už visus karalystės magus ir kerėtojus ” (Danieliaus 1, 20) .Ug 63.1

Nesvyruojančia vienybe su Dievu, nepažeidžiamu susitvardymu, kilniu orumu ir paslaugia pagarba jaunasis Danielius pelnė pagonio prižiūrėtojo, kuris buvo už jį atsakingas, „palankumą ir švelnią meilę“. Tos pačios savybės ženklino ir jo gyvenimą. Veikiai jis buvo paaukštintas į karalystės ministro pirmininko postą. Per visą tolimesnių monarchų valdymą, tautos nuopuolį, karalystės konkurentės susikūrimą, jo išmintis ir politinė veikla, jo taktas, jo etiketas, jo nuoširdus gerumas ir kartu principingumas buvo tokie, kad net priešai buvo priversti pripažinti, jog negali „rasti jokios priežasties skundui ar priekaištui, nes jis buvo ištikimas” (Danieliaus 6, 5) .Ug 63.2

Danielius nedvejodamas šliejosi prie Dievo, ir pranašiškos jėgos dvasia nužengė ant jo. Pagerbtas žmonių aukštomis pareigomis dvare ir karalystės paslaptimis, jis buvo pagerbtas Dievo, kaip Jo pasiuntinys, ir mokė perskaityti ateities amžių paslaptis. Pagonių monarchai, pabendravę su Danieliumi - Dangaus pasiuntiniu, būdavo priversti pripažinti gyvąjį Dievą. Nebukadnecaras pareiškė: „Iš tikrųjų jūsų Dievas yra dievų Dievas, karalių Viešpats ir paslapčių Apreiškėjas, nes tik Jis įgalino tave atskleisti šią paslaptį” (Danieliaus 2, 47). Darijus, rašydamas „visų kalbų tautoms ir gentims, gyvenančioms visoje žemėje”, išaukštino „Danieliaus Dievą”, nes „Jis yra gyvasis Dievas, Jis yra amžinas. Jo karalystė niekada nebus sunaikinta [...], Jis apsaugo ir išgelbsti, daro ženklus ir nuostabius darbus danguje ir žemėje” (Danieliaus 2, 47; 6, 26—28).Ug 64.1