Gyvenimas per mirtį

Pamoka apie sėją moko dosnumo. „Kas šykščiai sėja, šykščiai ir pjaus, o kas dosniai sėja, dosniai ir pjaus” (2 Korintiečiams 9, 6) . Viešpats pasakė: „Laimingi jūs, kai galite sėti prie kiekvienos upės” (Izaijo 32, 20). Sėti prie kiekvienos upės, vadinas, padėti kiekvienam, kuriam reikia. Tai neveda į skurdą. „Kas dosniai sėja, dosniai irpjaus”. Barstydamas sėklą, sėjėjas ją padaugina. Taip ir mes dalydamiesi pagausiname savo palaiminimus. Dievo pažadas užtikrina pakankamumą, kad ir toliau galėtume duoti. Maža to, mums dalijant šio gyvenimo palaiminimus, gavėjo dėkingumas paruošia jo širdį priimti dvasinę tiesą, ir derlius išauga amžinajame gyvenime.Ug 125.2

Grūdo metimu į dirvą Išgelbėtojas simbolizavo Savo auką už mus. Jis pasakė: „Jei kviečio grūdas kritęs į žemę nemirs, jis liks vienas, o jei mirs, jis duos gausių vaisių” (Jono 12, 24) . Tik per Kristaus, Sėklos, auką gali subręsti vaisius Dievo karalystei. Pagal augmenijos karalystės dėsnius, gyvenimas yra Jo mirties vaisius.Ug 126.1

Taip yra ir su visais, kurie duoda vaisių kaip Kristaus bendradarbiai: savimeilės, savo naudos ieškojimo turi nelikti; gyvenimas turi būti metamas į pasaulio poreikių dirvą. Tačiau pasiaukojimo dėsnis yra ir savęs apsaugojimo dėsnis. Žemdirbys išsaugo sėklą ją barstydamas. Taigi bus apsaugotas tas gyvenimas, kuris laisvai dalijamas tarnaujant Dievui ir žmonėms.Ug 126.2

Sėkla miršta, kad sudygtų naujam gyvenimui. Tai mums pamoka apie prisikėlimą. Apie kape gulintį žmogaus kūną Dievas pasakė: „Toks ir mirusiųjų prisikėlimas. Sėjamas gendantis kūnas, keliasi negendantis. Sėjamas prastas, keliasi garbingas. Sė-jamas silpnas, keliasi galingas” (1 Korintiečiams 15, 42.43).Ug 126.3

Tėvams ir mokytojams mėginant išdėstyti šias pamokas, darbas turėtų būti atliekamas praktiškai. Tegul vaikai patys paruošia dirvą ir pasėja sėklą. Jiems darbuojantis, kuris nors iš tėvų ar mokytojas gali paaiškinti, koks yra širdies sodas, kad jame galima pasėti ir blogą, ir gerą sėklą ir kad kaip sodas turi būti paruoštas sėjai, taip širdis turi būti paruošta tiesos sėklai. Kaip kad sėkla metama į dirvą, taip jie gali mokyti apie Kristaus mirtį; dygstant želmeniui bus įsisavinta ir prisikėlimo tiesa. Augalui augant, galima tęsti analogiją tarp gamtos ir dvasinių dalykų augimo.Ug 126.4

Panašiai turėtų būti mokomas ir jaunimas. Pa-mokos prasideda nuo pat žemės įdirbimo. Niekas nesitiki derliaus iš neįdirbto lauko. Tenka gerokai paplušėti purenant dirvą, sėjant sėklą ir prižiūrint želmenis. Taip yra ir dvasinėje sėjoje. Širdies sodas turi būti prižiūrimas. Atgaila turi supurenti dirvą. Turi būti išrautos piktžolės, kurios užgožia gerąją sėklą. Kaip usnimis užžėlusi dirva gali būti išvalyta tik uoliu triūsu, taip blogi širdies polinkiai gali būti nugalėti tik nuoširdžių pastangų Kristaus vardu ir su Jo jėga.Ug 127.1

Dirbdamas žemę uolus žemdirbys pamatys, kad prieš jį atsiveria lobiai, apie kokius jis bemaž nesvajojo. Niekas negali sėkmingai įdirbti žemės ar sodininkauti nepaisydamas galiojančių dėsnių. Turi būti išstudijuoti konkretūs kiekvienos augalo veislės poreikiai. Skirtingos veislės reikalauja skirtingai įdirbtos dirvos ir priežiūros ir prisitaikymas prie kiekvienos iš jų augimą valdančių dėsnių yra sėkmės sąlyga. Dėmesys, reikalingas persodinant, kad nebūtų užspausta ar nenatūraliai užlenkta nė viena šaknelė, jaunų augalų priežiūra, genėjimas ir laistymas, pridengimas nuo šalčio naktį ir saulės dieną, ravėjimas, saugojimas nuo ligų ir vabzdžių, formavimas bei išdėstymas - tai ne tik svarbios pa-mokos apie charakterio ugdymą, bet ir pats darbas tampa ugdymo priemone. Lavinamas rūpestingumas, kantrybė, dėmesingumas smulkmenoms, paklusnumas dėsniams. Nuolatinis sąlytis su gyvybės paslaptimi ir gamtos grožiu bei meilė ir švelnumas, kuris užgimsta vaikų širdyse, aptarnaujant gražius Dievo kūrinius, atgaivina protą, nuskaistina ir sutaurina charakterį. Išdėstytos pamokos parengia darbininką būti taip pat atidžiam bendraujant su žmonėmis.Ug 127.2

*****

Kai širdyje pražysta džiaugsmo sodas,
Ramybės žiedą Angelas palaisto,
Atgyja giesmės sieloj džiaugsmo žodžiais...
Danguj suspindi viltys skaisčios.

Pasklinda spindesys giesmės tauriausios:
Per amžius ALELIUJA,
GLORIJA Aukščiausiajam!Ug 128.1

Zita Kirsnauskaitė