JOKS ugdymas negali būti visapusiškas, jeigu jis nemoko teisingų rengimosi principų.Be tokio mokymo ugdymo darbas dažnai vyksta sunkiai ir nesėkmingai. Meilė drabužiams, madų vaikymasis yra vienas iš didžiausių mokytojo kon-kurentų ir veiksmingiausia kliūtis.Ug 287.1

Mada - tai geležine ranka valdanti ponaitė. Jos reikalavimams patenkinti daugelyje namų tėvai ir vaikai skiria jėgų, laiko bei dėmesio. Turtingieji lenktyniauja vieni su kitais, taikstydamiesi prie vis kintančių mados stilių; vidurinioji ir neturtingųjų klasės stengiasi bent jau laikytis reikalavimų, nustatytų tų, kurie neva aukščiau už juos. Kai lėšos ar jėgos ribotos, o noras poniškai atrodyti didelis, ši našta tampa kone nepakeliama.Ug 287.2

Kad ir koks tinkamas ar net gražus būtų drabužis, vos tik pasikeičia mada, daugelis puola jį persiuvinėti ar tiesiog išmeta. Šeimos nariai yra pasmerkti nuolatiniam darbui. Nebelieka laiko mokyti vaikus, melstis ar tyrinėti Bibliją, laiko padėti mažiesiems susipažinti su Dievu per Jo darbus. Nebelieka nei laiko, nei pinigų labdarai. O dažnai tenka taupyti ir šeimos stalui. Maistas neteisingai parenkamas, ruošiamas paskubomis, ir į prigimties reikalavimus atsižvelgiama tik iš dalies. Taip susiformuoja blogi dietos įpročiai, lemiantys ligas ar vedantys į nesaikingumą.Ug 287.3

Noras pasirodyti gimdo ekstravaganciją ir pražudo daugelio jaunų žmonių kilnesnio gyvenimo siekius. Užuot siekę išsilavinimo, jie anksti imasi kokio nors darbo, kad turėtų pinigų tenkinti savo aistrai puoštis. O ši aistra sužlugdė ne vieną merginą.Ug 288.1

Daugelyje šeimų nuolat trūksta pinigų. Tėvui, nesugebančiam tenkinti motinos ir vaikų poreikių, kyla pagunda elgtis nesąžiningai, ir vėlgi tai užtraukia negarbę ir pražūtį.Ug 288.2

Mada smelkiasi net į pamaldas, kur siekia parodyti savo galią. Bažnyčia tampa paradu, kur madoms skiriamas didesnis dėmesys nei pamokslui. Vargšai, neįstengiantys prisitaikyti prie jos reikalavimų, išvis pradeda vengti bažnyčios. Poilsio diena praleidžiama dykinėjant, o jaunimas dažnai buriasi į amoralias draugijas.Ug 288.3

Mokykloje mergaitės nešioja nederamus ir ne-patogius drabužius, kurie netinka nei mokslui, nei poilsiui. Jų mintys užimtos visai kuo kitu, todėl mokytojui sunku pažadinti jų susidomėjimą.Ug 288.4

Kad sudaužytų mados kerus, mokytojui nėra veiksmingesnio būdo, kaip bendrauti su gamta. Tegul mokiniai patiria, kaip malonu pabuvoti prie upės, ežero ar jūros; tegul kopia į kalną, stebi nuostabų saulėlydį, tyrinėja girių ir laukų lobynus; tepatiria, kaip smagu auginti gėles ir kitus augalus; ir dar vienas kaspinėlis ar rauktinukas taps nebesvarbūs.Ug 288.5

Padėkite jaunimui suprasti, kad kilnioms mintims būtinas paprastas gyvenimas; tai taikytina ir aprangai, ir dietai. Atskleiskite jiems, kiek daug ko yra išmokti ir padaryti, kokios brangios yra jaunystės dienos, rengiantis viso gyvenimo darbui. Padėkite jiems įžvelgti tas brangenybes, kurios slypi Dievo Žodyje, gamtos knygoje bei kilnių žmonių gyvenimo aprašymuose.Ug 289.1

Tegul jų mintys būna nukreiptos į kenčiančiuosius, kuriems jie galėtų padėti. Tesupranta jie, kad kiekvienas pinigas, išleistas norint pasirodyti, gali būti panaudotas visiškai kitaip: pamaitinant alkaną, aprengiant nuogą ir paguodžiant liūdintį.Ug 289.2

Negalima jauniems leisti neišnaudoti šlovingųjų gyvenimo galimybių, susiaurinti savo mąstymą, sugadinti sveikatą ir prarasti laimę, vaikantis reikalavimų, kurie nepagrįsti sveiku protu ir nei guodžia, nei puošia.Ug 289.3

Kartu jaunimas turėtų būti mokomas atpažinti gamtos pamoką: „Visa, ką Jis daro, tinkama tam laikui” (Mokytojo 3, 11). Pagerbti savo Kūrėją ap-ranga, kaip ir viskuo kitu, - mūsų privilegija. Jis trokšta, kad mūsų drabužiai būtų ne tik tvarkingi bei sveiki, bet ir padorūs bei tinkami.Ug 289.4

Iš aprangos galima spręsti apie žmogaus charakterį. Paprastas ir kuklus apdaras liudys rafinuotą skonį bei išlavintą protą. Tyras aprangos paprastumas kartu su kuklia išvaizda apgaubs jauną moterį tuo šventu santūrumu, kuris taps jai skydu nuo tūkstančio pavojų.Ug 290.1

Tebūna mergaitės mokomos, kad apsirengimo menas apima ir savarankišką drabužių siuvimą. Šį sugebėjimą turėtų lavinti kiekviena mergaitė. Tokios galimybės tapti naudinga ir nepriklausoma praleisti negalima.Ug 290.2

Mylėti grožį ir jo trokšti yra gerai; tačiau Dievas nori, kad mes mylėtume didžiausią grožį ir pirmiausia ieškotume jo - to, kuris nenyksta. Geriausi žmonių sugebėjimų produktai savo grožiu neprilygsta tam charakterio grožiui, kuris Dievo akyse turi didelę vertę.Ug 290.3

Tegul maži vaikai ir jaunuoliai išmoksta pasirinkti tą karališką, dangaus staklėmis nuaustą rūbą - „spindinčią, tyrą drobę” (Apreiškimo 19, 8) , kurią nešios visi žemės šventieji. Šis rūbas, paties Kristaus nesuteptas charakteris, dykai siūlomas kiekvienam žmogui. Bet visi, kurie jį priims, gaus jį ir nešios jau čia.Ug 290.4

Aiškinkite vaikams, jog tuomet, kai jie atveria savo protus tyroms meilės mintims ir dirba su meile bei teikia pagalbą, jie apsivelka gražųjį Kristaus charakterio rūbą. Šis rūbas papuoš juos bei padarys mylimais čia, o paskui taps ženklu, dėl kurio jie bus priimti į Karaliaus rūmus. Juk Jis pažadėjo: „Jie vaikščios su Manimi apsirengę baltai, nes jie šito verti” (Apreiškimo 3, 4) .Ug 290.5

O Viešpatie, aš noriu nusivilkti tai, kas sena:
piktų jausmų, pasaulio šio darbų,
ledinių žodžių skrandą...
Širdy tik Kristus, Jo Dvasia ir meilė tegyvena,
gyvenimas jau naujas tesiranda!Ug 291.1

Romualda Adomaitytė—Chabarina

Elgsena

Sabata