Eliziejus - ištikimasis mažuose dalykuose

Pirmieji pranašo Eliziejaus gyvenimo metai praėjo ramiame kaimelyje, mokantis iš Dievo ir gamtos, drausminamam naudingo darbo. Tuo kone visuotinio atsimetimo nuo Dievo laikotarpiu, jo tėvo šeima buvo tarp tų, kurie nepriklaupė prieš Baalą. Jų namuose buvo garbinamas Dievas, ir ištikimybė pareigai buvo kasdieninio gyvenimo taisyklė.Ug 66.2

Turtingo ūkininko sūnus, Eliziejus imdavosi bet kokio darbo. Turėdamas visus sugebėjimus būti žmonių lyderiu, jis buvo išmokytas pagrindinių pareigų gyvenime. Kad išmintingai vadovautų kitiems, jis turėjo išmokti pats paklusti. Per ištikimybę mažuose dalykuose jis buvo rengiamas didesniems dalykams.Ug 66.3

Būdamas švelnios ir nuolankios dvasios, Eliziejus kartu nestokojo energijos ir stiprybės. Jis puoselėjo Dievo baimę ir meilę, nuolankiai triūsdamas kiekvieną dieną, ugdėsi atkaklumą siekiant tikslo, taurino savo charakterį, augo Dievo malone ir pažinimu. Padėdamas savo tėvui atlikti namų ūkio darbus, jis mokėsi bendradarbiauti su Dievu.Ug 66.4

Tapti pranašu Eliziejus buvo pašauktas, kai kartu su tėvo tarnais arė lauką. Palieptas Dievo ieškoti įpėdinio, Elijas užmetė savo apsiaustą ant jaunuolio pečių, ir Eliziejus atpažino šį kvietimą bei jam pakluso. Jis „sekė Eliją ir tapo jo tarnu” (1 Karalių 19, 21). Iš pradžių iš Eliziejaus nebuvo reikalaujama atlikti jokio didžiulio darbo; jį vis dar drausmino kasdieninės pareigos. Apie jį rašoma, jog jis užpildavo savo mokytojui Elijui ant rankų vandens. Kaip asmeninis pranašo padėjėjas, jis ir toliau buvo ištikimas mažuose dalykuose ir kartu kasdien vis tikslingiau pasišvęsdavo Dievo jam paskirtajai misijai.Ug 67.1

Pašaukęs jį, Dievas patikrino šio žmogaus ap-sisprendimą. Eliziejui pradėjus sekti pranašą Eliją, pranašas pasiūlė jam grįžti namo. Eliziejus turėjo apsispręsti, priimti ar atmesti šį pasiūlymą. Jis suprato, kokia vertinga ši galimybė. Už nieką pasaulyje jis nebūtų atsisakęs tapti Dievo pasiuntiniu ar paaukoti privilegiją bendradarbiauti su Jo tarnu.Ug 67.2

Ilgainiui pranašas Elijas buvo parengtas perkėlimui [į Dangų], o Eliziejus paruoštas tapti jo įpėdiniu. Ir vėlgi buvo išbandytas pastarojo tikėjimas bei apsisprendimas. Lydėdamas Eliją jo tarnavime, žinodamas apie veikiai įvyksiančią permainą, jis kaskart buvo raginamas pranašo pasukti atgal. „Prašau likti čia, — sakė Elijas, - nes Viešpats pa siuntė mane eiti į Betelį”. Tačiau nuo ankstyvos jaunystės išmokęs eiti tiesiai paskui plūgą, Eliziejus nė nemanė atsitraukti ar pasiduoti baimei; taigi ir dabar, uždėjęs ranką ant plūgo kitame darbų bare, jis neketino nukrypti nuo tikslo. Vos tik išgirdęs pasiūlymą grįžti, jis atsakydavo: „Kaip gyvas Viešpats ir kaip gyvas tu, [...] nepaliksiu tavęs” (2 Karalių 2, 2). „Jiedu ėjo toliau. Juos sekė penkiasdešimt vyrų iš pranašų mokinių. Jiedviem sustojus prie Jordano, ir jie sustojo atokiau nuo jų. Elijas paėmė savo skraistę ir, susukęs ją, sudavė per vandenį. Vanduo persiskyrė į dešinę ir kairę jiedviem pereiti sausa žeme. Jiems perėjus, Elijas tarė Eliziejui: ‘Sakyk, ką galiu tau padaryti, kol nesu nuo tavęs paimtas’. — ‘Prašyčiau leisti man paveldėti tavo dvasios dvigubai’,— atsakė Eliziejus. ‘Sunkaus dalyko prašai, — tarė Elijas. — Jeigu matysi mane, kai būsiu nuo tavęs paimamas, tau bus šitai suteikta, o jeigu ne-matysi, tai nebus tau suteikta’. Jiems einant toliau ir besikalbant, staiga juodu perskyrė ugnies vežimas ir ugningi žirgai. Elijas pakilo viesulu į dangų. Tai matydamas, Eliziejus sušuko: ‘Tėve, tėve! Izraelio kovos vežimai ir raitija!’ Nebematydamas jo, jis griebė savo drabužius ir perplėšė į dvi dalis. Tada jis pakėlė nukritusią Elijo skraistę ir, sugrįžęs prie Jordano kranto, sustojo. Paėmęs nukritusią Elijo skraistę, sudavė per vandenį, tardamas: ‘Kur Viešpats, Elijo Dievas?’ Ir jam sudavus per vandenį, vanduo persiskyrė į dešinę bei kairę, ir jis perėjo. Pranašų mokiniai, buvę kitoje pusėje — Jeriche, tai pamatę, pareiškė: ‘Elijo dvasia pasilieka su Eliziejumi!’ Atėję jo pasitikti, nusilenkė jam, puldami kniūbsti” (2 Karalių 2, 6—15) .Ug 67.3

Taip Eliziejus užėmė jam skirtąją vietą. Tas, kuris buvo ištikimas mažame, pasirodė esąs ištikimas ir dideliuose dalykuose.Ug 69.1

Pranašas Elijas, galingas vyras, buvo Dievo įrankis kovojant su didžiulėmis blogybėmis. Stabmeldystė, kuri, remiama Ahabo ir pagonės Jezabelės, sugundė tautą, buvo išnaikinta, Baalo pranašai išžudyti. Visi izraelitai buvo be galo sukrėsti, ir daugelis vėl ėmė garbinti Dievą. Buvo reikalingas toks Elijo įpėdinis, kuris rūpestingu ir kantriu mokymu galėtų atvesti Izraelį į saugų kelią. Būtent šiam darbui ankstyvasis Dievo vadovaujamas ugdymas Eliziejų ir parengė.Ug 69.2

Tai pamoka visiems. Niekas nežino, ko siekia Dievas taikydamas Savo drausmę; tačiau kiekvienas gali būti tikras, kad ištikimybė mažuose dalykuose liudija apie tinkamumą didesnei atsakomybei. Kiekvienas poelgis gyvenime atskleidžia charakterį, ir tik tas, kuris mažuose dalykuose pasirodys „tinkamu darbininku, neturinčiu ko gėdytis“ (2 Timotiejui 2, 15), bus pagerbtas Dievo didesnėm užduotim.Ug 69.3