PER AMŽIUS ugdymas daugiausia buvo susijęs su atmintim. Šis gebėjimas buvo vertinamas labiausiai, o kitos proto galios mažiau lavinamos. Mokiniai leisdavo laiką uoliai kimšdami į galvą žinias, iš kurių mažai kas galėjo būti panaudota. Toks protas, apsunkintas informacija, kurios jis nesugeba įsisavinti ir perimti, tik silpo; jis darėsi nepajėgus gyvai, savarankiškai mąstyti ir tenkinosi priklausymu nuo kitų nuomonių bei sprendimų.Ug 269.1

Matydami šio metodo trūkumus, kai kas puolė į kitą kraštutinumą. Jų požiūriu, žmogus turi lavinti tik tai, kas jo viduje. Toks ugdymas skatina mokinį užsidaryti savyje, taigi atskiria jį nuo tikrojo pažinimo bei jėgos šaltinio. Ugdymas, pagrįstas tik atminties lavinimu, neskatina savarankiškai mąstyti ir doroviniam tobulėjimui mažai duoda naudos. Kai mokinys nebetenka sugebėjimo pats spręsti bei mąstyti, jis nebegali atskirti tiesos nuo klaidos ir tampa lengva apgavikų auka. Jis lengvai ima laikytis tradicijų ir papročių.Ug 269.2

Paklydimas retai atrodo toks, koks jis iš tikrųjų yra, tačiau šis faktas dažnai ignoruojamas, nors tai ir pavojinga. Prisišliejęs prie tiesos ar susimaišęs su ja, paklydimas regis priimtinas. Kaip nuo gėrio ir blogio pažinimo medžio suvalgytas vaisius pražudė mūsų pirmuosius tėvus, taip šiandien gėrio ir blogio sumaišymas žudo žmones. Protas, kuris pasikliauja kitų sprendimais, anksčiau ar vėliau išklys iš kelio.Ug 269.3

Gebėjimą atskirti gėrį nuo blogio mes galime turėti tik asmeniškai pasitikėdami Dievu. Kiekvienas turi mokytis iš Dievo per Jo Žodį. Gebėjimas mąstyti mums suteiktas tam, kad jį naudotume, todėl Dievas trokšta, kad lavintume savo protą. Jis kviečia mus: „Eikite šen, ir drauge pasvarstykime” (Izaijo 1, 18). Pasitikėdami Juo, mes galime būti išmintingi ir „atmesti, kas pikta, ir rinktis, kasgera” (žr. Izaijo 7, 15; Jokūbo 1, 5) .Ug 270.1

Bet koks teisingas mokymas turi apimti asmeninį elementą. Mokydamas žmones, Kristus bendravo su jais asmeniškai. Būtent per asmenišką sąlytį ir bendravimą Jis mokė Dvylika. Savo brangųjį mokymą Jis perteikdavo akis į akį, dažnai esant vos vienam klausytojui. Garbingajam rabinui naktiniame susitikime ant Alyvų kalno, paniekintai moteriai prie Sicharo šulinio Jis atvėrė gausiausius Savo lobynus; mat šiuose klausytojuose Jis įžvelgė jautrią širdį, atvirą protą, imlią dvasią. Net minia, kuri dažnai sekdavo paskui Kristų, Jam nebuvo beveidė žmonių masė. Jis kalbėjo kiekvienam protui ir kreipėsi į kiekvieną širdį. Jis žvelgė į Savo klausytojų veidus, pastebėdavo, kaip jie nušvinta, bei greitus pritariančius žvilgsnius, liudijančius, jog skelbiama tiesa pasiekė sielą; ir Jo širdyje suvirpėdavo atsakantysis džiaugsmo akordas.Ug 270.2

Kristus įžvelgė galimybes kiekviename žmoguje. Jis nenusigręždavo nuo mažai ką žadančios išorės ar nemalonios aplinkos. Mokytis iš Jo Matą Jis pašaukė iš muitinės, o Petrą ir jo brolius iš žvejų valties. Tas pats asmeninis interesas, tas pats dėmesys individualiam tobulėjimui reikalingi ugdymo darbe ir šiandien. Daugelis iš pirmo žvilgsnio negabių jaunuolių yra gausiai apdovanoti talentais, kurie niekam nenaudojami. Jų sugebėjimai lieka užslėpti, nes jų mokytojams trūksta įžvalgos. Dažname berniuke ar mergaitėje, kurie išoriškai negražūs kaip netašyti akmenys, galima aptikti brangios medžiagos, kuri atlaikys išbandymą karščiu, audra ir spaudimu. Tikras mokytojas, turėdamas prieš akis tai, kuo gali tapti jo mokiniai, pripažins, kokia vertinga medžiaga, su kuria jis dirba. Jis asmeniškai domėsis kiekvienu mokiniu ir stengsis lavinti visus šio sugebėjimus. Kad ir kokia netobula, bus skatinama kiekviena pastanga prisiderinti prie teisingų principų.Ug 271.1

Kiekvienas jaunuolis turi suprasti, kokia galinga jėga yra stropumas ir koks jis būtinas. Nuo jo sėkmė priklauso kur kas labiau nei nuo genijaus ar talento. Be stropaus darbo mažai pasiekia ir didžiausias talentas, o teisingai nukreipęs savo pastangas ir visiškai eilinių sugebėjimų žmogus gali daryti stebuklus. O genijus, kurio pasiekimais mes žavimės, kone neišvengiamai būna nepailstantis, nuolat pastangas dedantis žmogus.Ug 271.2

Jaunimas turi būti mokomas stengtis ugdyti visus savo sugebėjimus - ir didesnius, ir mažesnius. Daugelis yra linkę mažiau gilintis į tas sritis, kurios jiems artimos iš prigimties. Tokios klaidos derėtų saugotis. Įgimti polinkiai liudija, koks bus viso gyvenimo darbas, ir, jeigu jie teisėti, turėtų būti rūpestingai puoselėjami. Kartu reikia turėti galvoje, kad gerai subalansuotas charakteris ir veiksmingas darbas bet kurioje srityje didžia dalimi priklauso nuo to simetriško vystymosi, kuris yra kruopštaus, visapusiško ugdymo vaisius.Ug 272.1

Mokytojas turėtų nuolatos siekti paprastumo ir veiksmingumo. Mokydamas jis turėtų pateikti kuo daugiau pavyzdžių ir net vyresniems mokiniams rūpestingai viską išaiškinti. Juk daugelis jau ūgtelėjusių mokinių savo supratimu vis dar yra maži vaikai.Ug 272.2

Svarbus ugdymo darbo elementas yra entuziazmas. Šiuo klausimu vienas garsus aktorius yra pasakęs naudingą pastabą. Kenterberio vyskupas jo paklausė, kodėl aktoriai taip galingai sujaudina auditoriją kalbėdami prasimanytus dalykus, o Evangelijos tarnautojai dažnai nė iš dalies nesugeba to padaryti, nors skelbia tikrą tiesą. „Norėčiau su pagarba jums atsakyti, - tarė aktorius, - kad priežastis visiškai aiški: ji slypi entuziazme. Mes scenoje kalbame apie prasimanytus dalykus taip, tarsi jie būtų tikri, o jūs iš sakyklos kalbateapie tikrus dalykus taip, tarsi jie būtų prasima nyti .Ug 272.3

Mokytojas dėsto tikras tiesas, taigi jis turi kalbėti apie jas įtikinamai ir su užsidegimu, kurį gali įkvėpti žinojimas apie tų tiesų realumą bei svarbą.Ug 273.1

Kiekvienas mokytojas turi stengtis, kad jo darbas duotų tam tikrus vaisius. Prieš pradėdamas dėstyti kokią nors temą, jis turi turėti mintyse aiškų planą ir žinoti, ką nori pasiekti. Jis turi nepasitenkinti vien temos išdėstymu ir įsitikinti, kad mokinys suprato principą bei tiesą, apie kurią buvo kalbėta, ir gali aiškiai įvardyti, ko jis išmoko.Ug 273.2

Turint prieš akis didįjį ugdymo tikslą, jaunimas turėtų būti skatinamas žengti į priekį tiek, kiek leidžia jų sugebėjimai. Tačiau prieš pereidami prie sudėtingesnių dalykų, leiskite jiems įsisavinti paprastuosius. Tai pernelyg dažnai ignoruojama. Net vyresniųjų klasių ir koledžų mokiniai labai stokoja elementarių žinių. Ne vienas iš jų studijuoja aukštąją matematiką, nors nesugeba atlikti paprastų skaičiavimų. Daugelis gilinasi į iškalbos meną, ketindami mėgautis oratorijos malonu-mais, nors nesugeba net raiškiai ir vaizdingai skaityti. Yra ir tokių, kurie užbaigę retorikos mokslus, nesurezga be klaidų paprasčiausio laiško.Ug 273.3

Geras švietimo pagrindų įsisavinimas turėtų būti ne tik sąlyga pereiti į aukštesnę klasę, bet ir nuolatinis patikrinimas, ar daroma pažanga.Ug 274.1

Kiekvienoje švietimo srityje yra dalykų, kurie svarbesni už grynai techninį pažinimą. Štai kad ir kalbos. Išmokti lengvai ir teisingai rašyti bei kalbėti savo gimtąja kalba yra kur kas svarbiau, nei išmokti užsienio kalbą - gyvą ar mirusią. Tačiau joks išsilavinimas, įgytas per gramatikos taisyklių žinojimą, savo svarba negali prilygti kalbos studijavimui aukštesniu požiūriu. Nuo tokių studijų didžia dalimi priklauso gyvenimo gerovė ir vargai.Ug 274.2

Pagrindinis reikalavimas kalbai yra tas, kad ji būtų tyra, maloni ir teisinga - išorinė vidinės malonės išraiška. Dievas pasakė: „Mąstykite apie tai, kas teisinga, garbinga, teisu, tyra, mylėtina, giriama, apie visa, kas dorybinga ir šlovinga” (Filipiečiams 4, 8). Ir jeigu tokios yra mintys, tokia bus ir jų išraiška.Ug 274.3

Geriausia mokykla tokioms kalbos studijoms yra namai; bet kadangi darbas namuose dažnai nevyksta, būtent mokytojas turi padėti mokiniams susiformuoti teisingus kalbos įpročius.Ug 274.4

Mokytojas gali daug padaryti, išgyvendindamas vieną blogą įprotį, bendruomenės, kaimynų ir šeimos prakeikimą, - įprotį šmeižti, apkalbėti, negeranoriškai kritikuoti.Tam neturėtų būti gailima jėgų. Išaiškinkite mokiniams, kad šis įprotis parodo kultūros, tyrumo bei tikro geraširdiškumo stoką; jis netinkamas nei išties kultūringų ir taurių žmonių visuomenei šiame pasaulyje, nei šventųjų bendravimui danguje. Kanibalas, puotaujantis prie dar šilto ir virpančio savo aukos kūno, mums kelia siaubą; bet argi ne šios ydos pasekmės siaubingesnės už tą kančią, kurią sukelia neteisingai išaiškinti motyvai, apjuodinta reputacija, sukritikuotas charakteris? Tegul vaikai ir jaunimas sužino, ką Dievas kalba apie šiuos dalykus: „Mirtis ir gyvenimas — liežuvio galioje“(Patarlių 18, 21) .Ug 274.5

Šventajame Rašte apkalbėtojai priskiriami prie „šmeižikų, Dievo nekentėjų”, „išradingų piktadarių”, „neištikimų, be meilės, negailestingų”, „pilnų pavydo, žudynių, nesantaikos, klastingumo, paniekos“ir pasakyta, „jog visa tai darantys verti mirties” (Romiečiams 1, 30.31.29.32) . Tas, kurį Dievas laiko Siono gyventoju, „kalba tiesą iš grynos širdies [...], nešmeižia nė vieno liežuviu [...], nejuodina kaimyno” (Psalmyno 15, 2.3) .Ug 275.1

Dievo Žodis smerkia ir tas beprasmes frazes ir pertarus, kurie ribojasi su nešvankybėmis. Jis smerkia melagingus komplimentus, tiesos iškraipymą, išpūtimą, neteisingą aiškinimą, kurių apstu visuomenėje ir verslo pasaulyje. „Verčiau jūs sakykite: ‘Taip’, jei taip, ‘Ne’, jei ne, o kas viršaus, tai iš piktojo” (Mato 5, 37). „Kaip pamišėlis, svaidantis liepsnojančius nuodėgulius ir mirtinas strėles, elgiasi žmogus, kuris apgauna artimą, o paskui sako: ‘Aš tik pajuokavau!’” (Patarlių 26, 18.19)Ug 275.2

Su apkalbom glaudžiai susijęs slaptas šmeižtas, suktos užuominos, per kurias nešvara širdyje siekia paskleisti blogį, kurio nedrįsta išreikšti atvirai. Jaunimas turėtų būti mokomas vengti tokių dalykų kaip raupsų.Ug 276.1

Turbūt nėra kalbos klaidos, į kurią lengvabūdiškiau žiūrėtų ir jauni, ir seni, kaip skubus, nekantrus kalbėjimas. Jie mano, jog užtenka pasiteisinti: „Nesusivaldžiau, nenorėjau to pasakyti”. Tačiau Dievo Žodis į tai lengvabūdiškai nežiūri. Šventajame Rašte pasakyta: „Ar matei žmogų, skubantį neapgalvotai kalbėti? Iš kvailio galima daugiau tikėtis, negu iš jo!” (Patarlių 29, 20) „Kaip atviras miestas be apsaugos yra žmogus, kuriam trūksta savitvardos” (Patarlių 25, 28) .Ug 276.2

Per akimirksnį skubantis, įsikarščiavęs, nerū-pestingas liežuvis gali padaryti tiek blogo, jog jo neatšauks viso gyvenimo atgaila. O, kiek širdžių sužeidė, kiek draugysčių išardė, kokiai daugumai gyvenimą sugriovė pikti nejučia išsprūdę žodžiai tų, kurie galėjo teikti pagalbą ir gydyti! „Neapgalvoti žodžiai — kaip kalavijo smūgiai, o išmintingųjų liežuvis gydo” (Patarlių 12, 18) .Ug 276.3

Viena iš savybių, kuri turėtų būti ypatingai puoselėjama ir ugdoma kiekvienam vaikui, yra gebėjimas užmiršti save, suteikiantis gyvenimui nesąmoningą malonę. Iš visų gerųjų charakterio bruožų šis yra gražiausias ir būtiniausias bet kokiam viso gyvenimo darbui.Ug 276.4

Vaikams reikia įvertinimo, pritarimo, padrąsinimo, tačiau reikėtų nežadinti jiems noro būti liaupsinamiems. Neišmintinga skirti jiems ypatingą dėmesį ar jų akyse kartoti jų išradingus pasakymus. Tėvai ir mokytojai, neužmirštantys tikrojo charakterio idealo bei galimybių jo siekti, negali puoselėti ar skatinti pasitenkinimo savimi. Jie neskatins jaunimo norėti ar stengtis parodyti savo sugebėjimus. Tas, kuris nori pasipuikuoti, bus pažemintas; o tas, kuriam išorinis pasirodymas ar žmogaus didybė nerūpi, pasižymės kilnumu.Ug 277.1

Būdo teigiamybės lavinamos ne despotiško įstatymo ar taisyklių, o gyvenimo tyroje, kilnioje, teisingoje aplinkoje. Kai tyra širdis bei kilnus charakteris, tai atsiskleis tyruose bei kilniuose po-elgiuose ir kalboje. „Kas myli tyra širdimi ir maloniai kalba, tas bičiuliu turės karalių” (Patarlių 22, 11) .Ug 277.2

Su visais kitais mokslais yra taip pat, kaip su kalba - jų studijos gali stiprinti bei ugdyti charakterį. Ypač tai pasakytina apie istoriją. Vertinkite ją Dievo požiūriu. Pernelyg dažnai aiškinama, kad istorija tėra užrašai apie karalių iškilimą bei žlugimą, intrigas rūmuose, kariuomenių pergales ir pralaimėjimus, - pasakojimas apie ambicijas bei godumą, apgavystes, žiaurumą ir kraujo praliejimą. Tokio mokymo pasekmės gali būti tik žalingos. Nuolatinis nusikaltimų ir žvėriškumų kartojimas, vaizduojami baisiausi nusikaltimai ir žiaurumas daugelio gyvenime pasėja sėklas, kurios duoda blogio derlių.Ug 277.3

Kur kas geriau Dievo Žodžio šviesoje tyrinėti priežastis, kurios lėmė karalysčių iškilimą bei žlugimą. Tegul jaunimas studijuoja tuos šaltinius ir mato, kaip tikras tautų klestėjimas susijęs su dieviškųjų principų vykdymu. Tesigilina jie į didžiuosius reformacijos judėjimus ir mato, kaip dažnai šie principai, nors niekinti ir neapkęsti, savo gynėjus atvedę į požemių kalėjimus ir ešafotus, būtent per šias aukas triumfavo.Ug 278.1

Tokios studijos praplės požiūrį į gyvenimą. Jos padės jaunimui suprasti sąryšius ir priklausomybes - kaip nuostabiai mes esame susiję vieni su kitais didžiojoje visuomenės ir tautų brolijoje ir kokį nuostolį visiems gali reikšti vieno nario priespauda ar nuopuolis.Ug 278.2

Skaičių moksle daugiau turėtų būti praktikos. Tegul kiekvienas vaikas ir jaunuolis išmoksta spręsti ne tik įsivaizduojamas problemas, bet ir kruopščiai skaičiuoti savo pajamas bei išlaidas. Teišmoksta jis teisingai panaudoti pinigus juos naudodamas. Gavę jų iš tėvų ar užsidirbę patys, tegul berniukai ir mergaitės išmoksta išsirinkti ir patys nusipirkti drabužius, knygas, kitus būtinus daiktus. Vesdami savo išlaidų sąrašą jie geriausiai supras tikrąją pinigų vertę ir tai, kaip juos panaudoti. Toks lavinimas padės jiems atskirti tikrąją ekonomiką nuo šykštumo ar išlaidumo. Nukreiptas teisinga linkme, jis ugdys dosnumą, padės jaunimui išmokti duoti ne impulsyviai, sukilus jausmams, o reguliariai ir sistemingai.Ug 278.3

Taip bet kokios studijos gali padėti išspręsti didžiausią iš visų problemų - išmokyti vyrus ir moteris kuo geriau atlikti savo pareigas.Ug 279.1

Žmogaus dalioj dažnai suspindi laimės žvaigždės
Ir neretai it meteorų lietumi pasrūva.
Apgaubęs sielą palaimingo gėrio žaismas
Pajusti leidžia šio gyvenimo saldumą.

Ak, Viešpatie!
Dėkoju Tau, kad ir mane — tą molio indą —
Dangaus malonių sklidinai pripylei...
Ne tik kantrybe — viltimi liepei dalintis,
Palūžusioms širdims reikšt meilę gilią.

Ir Tu, Dangau, manęs dar nenuvylei.Ug 279.2

Zita Kirsnauskaitė

Ugdymas ir charakteris

Elgsena