NUODĖMĖ atskyrė žmogų nuo Dievo. Jei ne atpirkimo planas, jo būtų laukęs amžinas atskyrimas nuo Dievo, nesibaigiančios nakties tamsa. Per Išgelbėtojo auką bendravimas su Dievu vėl įmanomas. Mes negalime asmeniškai stoti Jo akivaizdon; dėl savo nuodėmės negalime pažvelgti Jam į veidą, tačiau mes galime žiūrėti į Jį ir bendrauti su Juo per Jėzų, Gelbėtoją. „Pats Dievas [...] sušvito mūsų širdyse, kad pažintume Dievo šlovę, spindinčią Kristaus veide . [...] Dievas Kristuje sutaikino su Savimipasaulį“(2Korintiečiams 4, 6; 5, 19). „Tas Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų; [...] pilno malonės ir tiesos”; „Jame buvo gyvybė, ir ta gyvybė buvo žmonių šviesa“(Jono 1, 14; 1, 4) .Ug 30.1

Kristaus gyvenimas ir mirtis, mūsų atpirkimo kaina mums yra ne tik gyvenimo pažadas bei garantija, ne tik būdas vėl atverti mums išminties lobynus; tai ir plačiau, išsamiau atskleidžia Jo charakterį, nei žinojo net Edeno šventieji.Ug 30.2

Kai Kristus atveria žmogui Dangų, Jo suteiktoji gyvybė atveria žmogaus širdį Dangui. Nuodėmė ne tik atskiria mus nuo Dievo, bet ir sugniuždo žmogaus sieloje ir norą, ir sugebėjimą Jį pažinti. Kristaus misija - sugriauti visus šiuos piktojo darbus. Jis turi galią atgaivinti ir atnaujinti nuodėmės suparalyžiuotus sielos gebėjimus, aptemusį protą bei nusilpusią valią. Kristus atveria mums Visatos lobius, per Jį suteikiamas gebėjimas įžvelgti bei įvertinti šiuos turtus.Ug 30.3

Kristus yra „šviesa, kuri apšviečia kiekvieną žmogų, ir ji atėjo į šįpasaulį” (Jono 1, 9) . Kaip per Kristų kiekvienas žmogus turi gyvenimą, taip per Jį kiekviena siela gauna dieviškosios šviesos spindulį. Kiekvienoje širdyje egzistuoja ne tik intelektualinė, bet ir dvasinė jėga, teisingumo suvokimas, gėrio troškimas. Tačiau su šiais principais grumiasi priešiška jėga. Kiekvieno žmogaus gyvenime pasireiškia pasekmės to, kad jo protėviai valgė nuo gėrio ir blogio pažinimo medžio. Jo prigimtis linksta į blogį, ir niekieno nepadedamas tai jėgai jis negali pasipriešinti. Kad jai atsispirtų, kad pa-siektų idealą, kurį giliai širdyje suvokia esant vienintelį teisingą, jam gali padėti tik viena jėga. Toji jėga yra Kristus. Bendradarbiauti su šia jėga - didžiausia žmogaus reikmė. Argi šis bendradarbiavimas nėra svarbiausias tikslas ugdant žmogų?Ug 31.1

Tikras mokytojas nepasitenkina antrarūšiu darbu. Jis nebus laimingas, orientuodamas savo mokinius į kriterijų, kuris yra žemiau už patį aukščiausiąjį, įmanomą jiems pasiekti. Jis negali būti patenkintas, perteikdamas jiems vien technines žinias, parengdamas tik protingus buhalterius, gabius menininkus, sėkmingus verslininkus. Jis turi siekti perteikti jiems tiesos, paklusnumo, pagarbos, harmonijos ir tyrumo principus - principus, kurie pavers juos pozityvia jėga, palaikančia ir pakeliančia visuomenę. Toks mokytojas užvis labiau trokšta, kad jo mokiniai įsisavintų didžiąją gyvenimo pamoką - nesavanaudiškai tarnauti.Ug 31.2

Žmogui susipažinus su Kristumi, priėmus Jo išmintį kaip vadovą, Jo jėgą - kaip širdies ir gyvenimo stiprybę, šie principai tampa gyva charakterį formuojanti jėga. Esant tokiai vienybei, mokinys atranda išminties Šaltinį. Jam tampa prieinama jėga suvokti savyje kilniausius idealus. Jam atsiveria aukščiausio išsilavinimo šiame pasaulyje galimybės. O gavęs žemiškąjį išsilavinimą, jis ima žengti keliu, vedančiu į amžinybę.Ug 32.1

Pačia bendriausia prasme, ugdymo darbas ir atpirkimo darbas yra vienas ir tas pats, nes ugdymo, kaip ir atpirkimo atveju, „niekas negali dėti kito pamato, kaip tik tą, kuris jau padėtas, tai yra Jėzus Kristus. [...] Dievas panorėjo Jame apgyvendinti visą pilnatvę” (1 Korintiečiams 3, 11; Kolosiečiams 1, 19) .Ug 32.2

Pasikeitus aplinkybėms, tikrasis ugdymas dar suderinamas su Kūrėjo planu, Edeno mokyklos planu. Adomas ir Ieva mokėsi tiesiogiai bendraudami su Dievu; mes žvelgiame į Jo šlovės pažinimo šviesą Kristaus veide.Ug 32.3

Didieji ugdymo principai nepasikeitė. Jie „patikimi amžių amžiais” (Psalmyno 111, 8) . Mat tai Dievo charakterio principai. Padėti mokiniui suprasti šiuos principus ir užmegzti su Kristumi tokį ryšį, kuris taptų gyvenimą valdančia jėga, - štai kas turėtų būti svarbiausias mokytojo uždavinys ir nuolatinis jo tikslas. Tokį tikslą sau keliantis mokytojas yra tikras Kristaus bendradarbis, triūsiantis kartu su Dievu.Ug 33.1

*****

Ak, tas trumpalaikis džiaugsmas!..
Kodėl, kodėl neužsibūna jis Širdy, gyvenime, aplinkui?..
Kodėl virpėt iš baimės žmonės linkę,
O ne iš džiaugsmo?

Tačiau ir džiaugsmas žmogų krykštaut verčia,
Kuomet įveikiam gilią kančią,
Kai saulė pradangina naktį juodą,
Palaimos Dievas pripila aruodus!

Nejau užmiršę esam kryžių?!
Ant jo numirti Viešpats ryžos
Dėl mūsų, kad atėjus Dienai,
Neliktų skausmuose nė vieno!
Tai va, kur slypi tikras džiaugsmas!
Už tai ir šlovinkim Aukščiausiąjį!Ug 33.2

Zita Kirsnauskaitė

Gėrio ir blogio pažinimas

PAVYZDŽIAI