GYDANTI Dievo jėga persmelkia visą gamtą. Jei nupjaunamas medis, jei susižeidžia žmogus ar lūžta jam kaulas, gamta iš karto pradeda gydyti. Gydantys veiksniai yra pasirengę dar prieš tai, kai iškyla poreikis; ir vos tik kuri nors organizmo dalis pažeidžiama, visa energija siunčiama jai atgaivinti. Taip ir dvasinėje plotmėje. Dar prieš tai, kai nuodėmė sukūrė poreikį, Dievas parūpino vaistą. Kiekviena pagundai pasiduodanti širdis yra priešo sumušama, sužeidžiama; tačiau kur yra nuodėmė, ten yra ir Gelbėtojas. Kristaus darbas yra gydyti tuos, kurių širdys sudužusios, „skelbti belaisviams išvadavimą, [...] vaduotiprislėgtuosius” (Luko 4, 18) . Šiame darbe mes esame bendradarbiai. „Jei kuris žmogus būtų pagautas nusikaltęs, [...]pamokykite tokį romiai” (Galatams 6, 1) . Originalo kalba žodis, kuris čia verčiamas kaip „pamokykite”, reiškia „įstatykite į sąnarį”, tarsi išnirusį kaulą. Koks išraiškingas palyginimas! Tas, kuris suklysta ar nusideda, praranda ryšį su viskuo, kas yra aplink jį. Jis gali suprasti savo klaidą ir gailėtis, bet negali pats atsigauti. Jis pasimetęs, sumišęs, sugniuždytas ir praradęs viltį. Jį reikia atgaivinti, išgydyti, sugrąžinti į teisingą kelią. „Jūs, dvasios žmonės, pamokykite tokį romiai” . Išgydyti gali tik meilė, plūstanti iš Kristaus širdies. Tik Tas, kuriame teka toji meilė, kaip sula medyje ar kraujas kūne, gali atgaivinti sužeistą sielą.Ug 129.1

Meilės poveikis turi stebuklingą galią, nes jis iš Dievo. Švelnus atsakymas, kuris „nuramina pyktį”, „meilė, kuri kantri, maloninga”, gerumas, kuris „uždengia nuodėmių gausybę” (Patarlių 15, 1; 1 Korintiečiams 13, 4; 1 Petro 4, 8) , išmokys mus, kokia gydančia jėga bus apdovanotas mūsų gyvenimas! Kaip pasikeis gyvenimas ir kokia panaši į Dangų taps Žemė!Ug 130.1

Šios brangios pamokos gali būti išaiškintos taip paprastai, kad suprastų net maži vaikai. Vaiko širdis yra švelni ir lengvai paveikiama; kai mes, vyresnieji, tapsime „kaip vaikai” (Mato 18, 3) , kai išmoksime paprastumo, švelnumo ir nuoširdžios Išgelbėtojo meilės, mums nebus sunku palytėti mažųjų širdis, išmokyti juos meilės ir išgydymo tarnystės.Ug 130.2

Ir mažiausiuose, ir didžiausiuose Dievo darbuose slypi tobulybė. Ta pati ranka, kuri pakabino erdvėje pasaulius, kuria ir lauko gėles. Apžiūrėkite per mikroskopą mažiausią ir paprasčiausią pakelės žiedą ir atkreipkite dėmesį į visų jo dalių grožį bei išbaigtumą. Taip ir paprasčiausiame dalyke galima įžvelgti tikrą tobulybę; ir paprasčiausi darbai, atlikti su meile bei ištikimybe, Dievo akyse yra gražūs. Nuoširdžios pastangos mažuose dalykuose padarys mus Jo bendradarbiais ir pelnysime To, kuris viską mato ir žino, pagyrimą. Ug 130.3

Vaivorykštė, nutvieskianti dangų savąja šviesų arka, yra ženklas sandoros „tarp Dievo ir visų gyvūnų” (Pradžios 9, 16) . Be to, aukštybių sostą juosianti vaivorykštė Dievo vaikams primena ir apie Jo taikos sandorą. Kaip lankas debesyse atsiranda susijungus saulės šviesai ir lietui, taip lankas virš Dievo sosto simbolizuoja Jo gailestingumo ir teisingumo jungtį. Nuodėmingai, bet atgailaujančiai sielai Dievas sako: Gyvenk! „Radau jam išpirką” (Jobo 33, 24) uol,jy,kgk. “‘Ir dabar elgiuosi kaip Nojaus dienomis: kaip tuomet prisiekiau, jog Nojaus vandenys niekada daugiau nebeužtvindys žemės, taip dabar prisiekiau ant tavęs nebepykti ir tau nepriekaištauti. Nors kalnai imtų kilnotis ir kalvos — svirduliuoti, Mano meilė niekada nuo tavęs nesitrauks, Mano ramybės sandora nesusvyruos’, — sako Viešpats, kuris tavęs pagailėjo” (Izaijo 54, 9.10). Ug 131.1

Gyvenimas per mirtį

Žvaigždžių žinia