Mozė — galingas per tikėjimą

Mozė dar jaunesnis už Danielių ar Juozapą neteko savo vaikystės namų pastogės; vis dėlto jo gyvenimą formavo tie patys veiksniai. Su savo gentainiais hebrajais jis praleido vos dvylika metų, tačiau per tuos metus buvo padėtas jo didingumo pagrindas, ir jį padėjo ranka tos, kuri anaiptol nebuvo garsi.Ug 70.1

Jochebeda buvo vergė. Gyvenime jai teko kukli dalia ir sunki našta. Tačiau per jokią kitą moterį, išskyrus Mariją iš Nazareto, pasaulis negavo didesnio palaiminimo. Žinodama, kad jos vaikas veikiai atiteks tiems, kurie nepažįsta Dievo, ji nuoširdžiausiai troško susieti jo sielą su Dangum. Ji stengėsi įdiegti jam meilę bei ištikimybę Dievui. Ir šis darbas buvo ištikimai atliktas. Jokia įtaka negalėjo priversti Mozės išsižadėti tų tiesos principų, kurie buvo jo motinos mokymo esmė ir jos gyvenimo pamoka .Ug 70.2

Iš kuklių namų Gošene Jochebedos sūnus pateko į faraono rūmus, pas Egipto valdovę ir tapo jos mylimu sūnum. Egipto mokyklose Mozė įgijo aukščiausią civilinį ir karinį išsilavinimą. Būdamas patraukli asmenybė, didingo stoto, išlavinto proto ir karališkų manierų, jis pagarsėjo kaip karo vadas ir tapo tautos pasididžiavimu. Be to, Egipto monarchas kartu buvo ir dvasininkas; todėl Mozė, nors atsisakęs dalyvauti pagonių pamaldose, sužinojo visas egiptiečių religijos paslaptis. Egipte, kuris tuo metu vis dar buvo galingiausia ir labiausiai civilizuota šalis, Mozė, kaip jos būsimasis valdovas, galėjo paveldėti aukščiausius titulus, kokius tik gali suteikti šis pasaulis. Tačiau jis pasirinko kai ką kilniau. Dėl Dievo garbės ir savo engiamos tautos išlaisvinimo Mozė paaukojo Egipto garbę. Tada Dievas ėmėsi jį ypatingai ugdyti.Ug 70.3

Mozė vis dar nebuvo pasirengęs savo viso gy-venimo darbui. Jis dar turėjo išmokti, kaip pasitikėti dieviškąja jėga. Jis neteisingai suprato Dievo tikslą ir tikėjosi ginklais išvaduoti Izraelį. Dėl to tikslo jis rizikavo viskuo ir patyrė nesėkmę. Pralaimėjęs ir nusivylęs jis pabėgo iš savo šalies ir tapo tremtiniu svetimose žemėse.Ug 71.1

Midjano dykumose Mozė keturiasdešimt metų ganė avis. Atrodė, jog jam jau nebeteks atlikti svarbiausio jo gyvenime darbo, tačiau jis vis dar buvo jam rengiamas. Išmintis, reikalinga valdyti tamsias ir nedrausmingas minias, turėjo būti įgyjama ugdant save patį. Rūpindamasis avimis ir švelniais ėriukais, Mozė įgijo patirties, kuri padėjo jam tapti ištikimu, kantriu Izraelio piemeniu. Kad galėtų tapti Dievo atstovu, jis turėjo mokytis iš Jo.Ug 71.2

Egipte jį supusi įtaka, įmotės žavesys, jo paties, kaip valdovo vaikaičio, padėtis, dešimtimis tūkstančių pavidalų viliojusi prabanga ir nedorybės, netikros religijos rafinuotumas, subtilumas ir misticizmas, darė įspūdį jo protui bei charakteriui. Rūsčiame dykvietės paprastume viso to nebeliko.Ug 71.3

Tarp didingų kalnų Mozė liko vienas su Dievu. Visur buvo užrašytas Kūrėjo vardas. Mozei atrodė, kad jis stovi Jo akivaizdoje ir ant jo krenta Dievo jėgos šešėlis. Čia nebeliko jokio pasitenkinimo savimi. Begalinio akivaizdoje Mozė suprato, koks silpnas, niekam tikęs, trumparegis yra žmogus.Ug 72.1

Čia Mozė įgijo tai, ką išsaugojo per visą savo sunkų, rūpesčių kupiną gyvenimą, - Dievo asmeninio Artumo pojūtį. Jis ne tik žvelgė į ateitį ir regėjo įsikūnijusį Kristų, bet ir matė, kaip Kristus lydi Izraelį visuose šio žygiuose. Nesuprastas, kaltinamas, įžeidinėjamas, kęsdamas pavojų ir žvelgdamas mirčiai į akis, Mozė „liko nepajudinamas, tarsi regėtų Neregimąjį” (Hebrajams 11, 27).Ug 72.2

Mozė ne tik mąstė apie Dievą, jis Jį regėjo. Dievas jam nuolatos buvo prieš akis, ir šis reginys niekada neišblėso. Tikėjimas Mozei nebuvo ieškojimas; tai buvo realybė. Jis buvo įsitikinęs, kad Dievas ypatingai valdo jo gyvenimą, ir visame kame pripažino Jį. Iš Dievo Mozė sėmėsi jėgų atsispirti bet kokiai pagundai.Ug 72.3

Mozė troško kuo sėkmingiau atlikti jam skirtąjį didįjį darbą ir visiškai pasitikėjo dieviška jėga. Jis suprato, kad jam reikalinga pagalba, prašė jos, tikėjimu ją priimdavo ir tikėdamas jį palaikančia jėga žengė į priekį.Ug 72.4

Štai toks buvo keturiasdešimt metų trukęs Mozės gyvenimas dykumoje. Kad būtų suteikta tokia patirtis, šis laikotarpis Begalinei Išminčiai nepasirodė per ilgas ar jo kaina per didelė.Ug 72.5

Šio ugdymo, šių pamokų vaisiai susiję ne tik su Izraelio istorija, bet su viskuo, kas nuo tų laikų lig pat šios dienos pasakojama apie pasaulio pažangą. Aukščiausias Mozės didingumo įvertinimas, Įkvėptos plunksnos liudijimas apie jo gyvenimą buvo toks: „Niekada nuo tol Izraelyje nebekilo toks pranašas, kaip Mozė, su kuriuo Viešpats susitiko tiesiogiai” (Pakartoto Įstatymo 34, 10).Ug 73.1