RYŠKIAUSIAS Kristaus, kaip Mokytojo, metodikos pavyzdys yra tai, kaip Jis mokė dvylika pirmųjų Savo mokinių. Tiems žmonėms turėjo tekti svarbi atsakomybė. Jis išsirinko juos kaip žmones, kuriems galės suteikti Savąją Dvasią ir kurie bus tinkami tęsti Jo darbą Žemėje, kai Jis turės ją palikti. Jiems, skirtingai nei visiems kitiems, Kristus suteikė privalumą bendrauti su Juo. Per asmenišką bendravimą Jis atsiskleidė šiems išrinktiesiems bendradarbiams. Mylimiausias Kristaus mokinys Jonas pasakė: „Gyvenimas pasirodė, ir mes regėjome ir liudijame ” (1 Jono 1, 2). Ug 97.1

Tik per tokį bendravimą - proto su protu, širdies su širdimi, žmogaus su Dievu - gali būti perteikta ta gaivinanti jėga, kurią ir turi perteikti tikras ugdymas. Tik gyvybė gimdo gyvybę.Ug 97.2

Mokydamas Savo mokinius, Gelbėtojas laikėsi tos ugdymo sistemos, kuri buvo sukurta iš pat pradžių. Dvylika išrinktųjų ir keletas kitų, kurie, rūpinantis jų reikmėmis, kartkartėmis pabendraudavo su šiais pirmaisiais, buvo Jėzaus šeima. Jie būdavo su Juo namuose, prie stalo, asmeniniame kambarėly, lauke. Jie lydėjo Jį kelionėse, dalijosi su Juo sunkumais bei išbandymais, ir, kiek sugebėjo, pasinėrė į Jo darbą.Ug 97.3

Kartais Jėzus mokydavo juos, susėdusius ant kalno šlaito, kartais - prie jūros ar žvejo valtyje, kartais einant keliu. Jam kalbant minioms, mokiniai sustodavo uždaru ratu. Jie spietėsi kuo arčiau, kad išgirstų kiekvieną nurodymą. Jie buvo atidūs klausytojai, trokštantys suprasti tiesas, kurių turėjo mokyti visas šalis per visus laikus.Ug 98.1

Pirmieji Jėzaus mokiniai buvo išrinkti iš paprastų žmonių. Tie Galilėjos žvejai buvo kuklūs, neraštingi; jie neturėjo rabinų išsimokslinimo ir nebuvo įnykę į jų papročius - juos buvo užgrūdinusi rūsti darbo ir gyvenimo sunkumų disciplina. Tai buvo iš prigimties gabūs ir norintys mokytis žmonės - tokie žmonės galėjo būti ugdomi ir rengiami Išgelbėtojo darbui. Įprastiniame gyvenimo kely dažnas darbštus žmogus, kantriai atliekantis savo kasdienines užduotis, nė nežino apie savo snaudžiančius sugebėjimus, kurie pažadinti iškeltų jį į didžiausių pasaulio vadovų gretas. Kaip tik tokie buvo Gelbėtojo pašauktieji tapti Jo bendradarbiais. Ir jiems pasisekė būti trejus metus ugdomiems didžiausio Mokytojo, kokį kada nors pažinojo pasaulis.Ug 98.2

Šie pirmieji mokiniai buvo labai skirtingi. Jie turėjo tapti pasaulio mokytojais, taigi jų charakteriai atstovavo patiems įvairiausiems tipams. Tarp jų buvo levitas Matas, mokesčių rinkėjas, pašauktas iš verslo pasaulio, padlaižiavęs Romai; fanatikas Simonas, bekompromisiškas imperinės valdžios priešas; impulsyvusis, savimi patenkintas, nuoširdusis Petras su savo broliu Andriejum; gabus, manieringasis, piktavalis judėjas Judas; Pilypas ir Tomas - ištikimi, nuoširdūs, tačiau nepatiklūs; broliai Jokūbas ir Judas - ne tokie išsiskiriantys tarp mokinių, tačiau kupini jėgos, pozityvūs ir savo ydomis, ir dorybėmis; Natanaelis, nuoširdumo ir patiklumo vaikas; bei ambicingieji, pilni meilės Zebediejaus sūnūs.Ug 98.3

Kad sėkmingai atliktų darbą, kuriam jie buvo pašaukti, šių mokinių - tokių skirtingų savo pri-gimtinėmis savybėmis, išsilavinimu bei gyvenimo įpročiais - jausmai, mintys ir veiksmai turėjo būti suvienyti. Ši vienybė ir buvo Kristaus tikslas. Būtent tam Jis stengėsi suvienyti juos su Savimi. Mokiniams pavesto Kristaus darbo našta atskleidžiama Jo maldoje Tėvui: „ Tegul visi bus viena! Kaip Tu, Tėve, Manyje ir Aš Tavyje, tegul ir jie bus viena Mumyse, [...] kad [...] pasaulis pažintų, jog Tu esi Mane siuntęs ir juos myli taip, kaip Mane mylėjai” (Jono 17, 21-23).Ug 99.1

Dievo siųstasis mokytojas

Keičianti Kristaus galia