SUKŪRUS pasaulį, darbas buvo skirtas kaip palaiminimas. Jis reiškė tobulėjimą, jėgą, laimę. Dėl nuodėmės prakeikimo pasikeitusi Žemės padėtis pakeitė ir darbo sąlygas; ir vis dėlto, nors dabar lydimas nerimo, nuovargio bei skausmų, jis vis dar yra džiaugsmo bei tobulėjimo šaltinis. Be to, darbas saugo nuo pagundų. Jis drausmina, neleidžia nuolaidžiauti sau, lavina stropumą, tyrumą ir tvirtumą. Taigi darbas yra Dievo didžiojo plano atgaivinti mus po nuopuolio dalis.Ug 249.1

Jaunimas turėtų suvokti, kaip kilnu yra dirbti. Paaiškinkite jiems, kad Dievas irgi nuolatos dirba. Gamtoje viskas atlieka savo darbą. Visoje kūrinijoje verda veikla, ir, kad atliktume savo misiją, mes taip pat turim būti aktyvūs.Ug 249.2

Dirbdami mes turime bendradarbiauti su Dievu. Jis atidavė mums Žemę su visais jos lobiais, tačiau mes turim pritaikyti juos savo reikmėm bei patogumui. Tai Jis priverčia medžius augti, tačiau medieną paruošiam ir namus statom mes. Tai Jis paslėpė žemėje auksą, sidabrą, geležį ir anglį; tačiau šias iškasenas mes galim išgauti tik per sunkų triūsą. Atskleiskite mokiniams, kad, nors Dievas viską sukūrė ir nuolatos vadovauja, Jis suteikė mums jėgą, kuri per daug nesiskiria nuo Jo. Mums suteikta galia valdyti gamtos jėgas. Kaip Dievas iš chaoso pašaukė Žemę su visu jos grožiu, taip mes galime iš sumaišties sukurti tvarką bei grožį. Ir nors dabar viskas sudarkyta blogio, užbaigę savo darbą mes patiriame džiaugsmą, panašų į Dievo, kai, žvelgdamas į ką tik sukurtą Žemę, Jis ištarė: „Labai gerai”.Ug 249.3

Jaunimui taip reikalinga mankšta gali būti siejama su naudingu darbu. Mažas vaikas ir mokosi, ir vystosi žaisdamas; ir jo užsiėmimai turi būti tokie, kad skatintų ne tik fizinį, bet ir protinį bei dvasinį augimą. Kai jis jau pakankamai stiprus ir nuovokus, geriausias aktyvus poilsis yra nukreipiant jo pastangas naudinga linkme. Tai, kas pratina rankas padėti ir moko vaiką nešti savąją gyvenimo naštos dalį, veiksmingiausiai skatina proto ir charakterio lavėjimą.Ug 250.1

Jaunimas turi būti mokomas, kad gyvenimas - tai uolus darbas, atsakomybė, rūpestingumas. Juos reikia ugdyti taip, kad jie išaugtų praktiškais žmonėmis - vyrais ir moterimis, kurie nesutrinka iškilus sunkumams. Jiems derėtų aiškinti, kokia būtina sistemingo, tinkamai vadovaujamo darbo disciplina - ne tik kaip apsauga nuo gyvenimo netikėtumų, bet ir kaip pagalba visapusiškai tobulėjant.Ug 250.2

Nepaisant visko, kas buvo pasakyta ir parašyta apie tai, kaip garbinga yra dirbti, vis dėlto vyrauja nuomonė, kad rankų darbas žemina. Jaunuoliai nori tapti mokytojais, tarnautojais, prekybininkais, gydytojais, teisininkais ar įgyti kokią nors kitą profesiją, nereikalaujančią fizinio triūso. Jaunos moterys kratosi namų ūkio darbų ir siekia išsilavinimo kitose srityse. Tačiau tokiems žmonėms derėtų išaiškinti, kad sąžiningas triūsas nežemina jokio vyro ar moters. Žemina dykinėjimas ir pataikavimas sau. Tinginystė skatina nuolaidžiauti savo įgeidžiams, todėl gyvenimas tampa tuščias bei nykus, o tokioje dirvoje gali sudygti bet kokia blogybė. „Jeigu žemė sugeria dažną lietų ir iš jos prasikala želmenys, naudingi tiems, kurie ją dirba, tai ji susilaukia Dievo palaimos, bet jeigu ji teželdo erškėčius bei usnis, tai ji niekam tikusi, ant jos krinta prakeiksmas, ir galiausiai ji bus išdeginta” (Hebrajams 6, 7.8) .Ug 250.3

Daugelis studijuojamų dalykų, kuriems skiria laiko mokinys, nebūtini naudingumui ar laimei; tačiau kiekvienas jaunuolis turi gerai susipažinti su kasdieninėmis pareigomis. Esant reikalui, jauna moteris gali apsieiti be prancūzų kalbos žinių ir algebros ar net mokėjimo skambinti pianinu; tačiau ji privalo mokėti iškepti skanią duoną, pasiūti gražų drabužį ir tinkamai atlikti daugelį namų ūkio darbų.Ug 251.1

Visos šeimos sveikatai ir laimei nieko nėra svarbiau už šeimininkės sugebėjimus ir sumanumą. Jeigu maistas bus neteisingai paruoštas ar nevisavertis, ji gali trukdyti naudingai darbuotis suaugusiems ar net visiškai sugadinti jų sveikatą ir stabdyti vaikų vystymąsi. Kita vertus, gamindama organizmo reikmėms pritaikytą maistą, kuris kartu yra viliojantis ir gardus, ji gali padaryti tiek pat gera, kiek padarytų bloga eidama priešinga linkme. Taigi daugeliu atžvilgių, gyvenimo laimė glaudžiai susijusi su ištikimai atliekamomis kasdieninėmis pareigomis.Ug 251.2

Kadangi tvarkantis namuose, savo darbų dalį turi atlikti ir vyrai, ir moterys, supratimą apie namų ruošos darbus turi įgyti ir berniukai, ir mergaitės. Pasikloti lovą, susitvarkyti kambarį, suplauti indus, gaminti valgį, skalbti, susisiūti drabužį - visi šie darbai jokiam berniukui neturėtų atrodyti nevyriški; jis turėtų tik džiaugtis jais ir jaustis naudingas. Kita vertus, jeigu mergaitės išmoks pasibalnoti ir važnyčioti arklį, darbuotis su pjūklu ir plaktuku, grėbliu ir kauptuku, jos tik bus geriau pasirengusios gyvenimo netikėtumams.Ug 252.1

Tegul vaikai ir jaunuoliai sužino iš Biblijos, kaip Dievas gerbė kasdieninį darbą. Tepaskaito jie apie „pranašų mokinius” (žr. 2 Karalių 6, 1—7) , kurie patys statėsi sau namą ir dėl kurių buvo pa-darytas stebuklas, kad būtų ištrauktas iš vandens pasiskolintas kirvis. Tepaskaito jie apie dailidę Jėzų ir palapinių audėją Paulių, kurie su amatininko triūsu siejo savo aukščiausią tarnavimą - ir dievišką, ir žmogišką tarnavimą. Tepaskaito jie apie berniuką, kurio penkis duonos kepaliukus panaudojo Išgelbėtojas, padarydamas nuostabų stebuklą - pamaitindamas minias žmonių; apie siuvėją Tabitą, kuri buvo prikelta iš numirusių, kad toliau siūtų vargšams drabužius; apie išmintingąją Patarlių knygoje apibūdintą moterį, kuri „pasirūpina vilnų bei linų ir darbuojasi įgudusiomis rankomis”, kuri „duoda maisto namams ir dienos nurodymų tarnaitėms”, kuri „iš savo rankų uždarbio įveisia vynuogyną”, ir kurios „rankos stiprios”; kuri „dosniai duoda vargšui ir ištiesia ranką elgetai”, kuri „atidžiai prižiūri savo šeimos elgesį, niekada nevalgo dykaduonio duonos” (Patarlių 31, 13.15-17.20.27) . Apie tokią Dievas sako: „Moteris turi būti giriama už pagarbią Viešpaties baimę. Duokite jai atlyginimą už jos triūsą! Teaidi miesto vartai jos darbų gyriumi!” (Patarlių 31, 30.31) Ug 252.2

Pirmoji amatų mokykla kiekvienam vaikui turi būti jo namai. Kiek įmanoma, sąlygos darbiniam ugdymui turėtų būti sukurtos ir kiekvienoje mokykloje. Didžia dalimi toks auklėjimas gali pakeisti sporto salę ir, be to, lavinti vertingą savybę - drausmingumą.Ug 253.1

Darbinis ugdymas vertas kur kas daugiau dėmesio, nei jam skiriama. Mokyklos turėtų būti įrengtos taip, kad jose būtų ugdoma ne tik kuo geriausia protinė bei dorovinė kultūra, bet ir sudarytos puikios sąlygos tobulėti fiziškai ir išmokti amatų. Turėtų būti mokoma kuo daugiau naudingų amatų, žemės ūkio darbų, skiriamas dėmesys namų ekonomikai, sveiko maisto gaminimui, siuvimui, drabužių švarai, ligonių priežiūrai ir panašiems dalykams. Turėtų būti įveisti sodai, įrengtos dirbtuvės bei ligonių slaugos kambariai, ir darbą kiekviename bare turėtų prižiūrėti kvalifikuoti mokytojai.Ug 253.2

Dirbant turėtų būti keliamas konkretus tikslas ir darbuotis derėtų uoliai. Nors kiekvienam naudinga išmanyti bent keletą amatų, bent vieną žmogus turi įvaldyti puikiai. Kiekvienas jaunuolis baigdamas mokyklą turėtų mokėti kokį nors amatą, iš kurio, esant reikalui, galėtų pragyventi.Ug 254.1

Dažnai kyla nepasitenkinimas dėl to, kad darbinis ugdymas mokyklose reikalauja pernelyg daug lėšų. Tačiau tikslas, kurio siekiama, vertas tos kainos. Nėra kito tokio svarbaus mums patikėto darbo, kaip jaunimo mokymas, ir, kad ir kiek tai kainuotų, tos lėšos nebus panaudotos veltui.Ug 254.2

Net finansinių rezultatų požiūriu, darbiniam ugdymui panaudotos lėšos bus teisingiausia eko-nomika. Daugybė mūsų vaikinų nesišlaistys gatvėmis ir nesėdės baruose. Skirdami lėšų sodams įveisti, dirbtuvėms ir baseinams įrengti su kaupu sutaupysime jų - mažiau reikės ligoninių ir pataisos namų. O kokie vertingi visuomenei ir tautai bus patys jaunuoliai, išmokę amatą bei įgudę dirbti naudingą darbą!Ug 254.3

Kaip poilsis nuo mokslų, itin naudingi užsiėmimai gryname ore, leidžiantys mankštintis visam kūnui. Joks darbinis ugdymas taip neišeina į naudą, kaip žemės ūkio darbai. Taigi turėtų būti dedamos didesnės pastangos ieškant galimybių jų imtis bei keliant susidomėjimą jais. Tegul mokytojas atkreipia dėmesį į tai, kas apie žemės ūkį pasakyta Biblijoje: jog tai Dievo plano dalis, kad žmogus dirbtų žemę; jog pirmajam žmogui, viso pasaulio valdovui, buvo pavesta prižiūrėti sodą; ir kad daugelis garsiausių pasaulio žmonių, jos tikroji aukštuomenė, dirbo žemę. Atskleiskite, kokias galimybes atveria toks gyvenimo būdas. Išminčius pasakė: „Kraštui naudinga, kad dirbamą žemę prižiūrėtų karalius” (Mokytojo 5, 8) . Apie tą, kuris dirba žemę, Biblijoje pasakyta: „Jis išmoko atlikti savo darbą, nes Dievas jį pamokė!” (Izaijo 28,26) Arba: „Kas prižiūri figmedį, tas valgo jo vaisius” (Patarlių 27, 18) . Tas, kuris užsidirba pragyvenimui žemės ūkio darbais, išvengia daugybės pagundų ir džiaugiasi nesuskaičiuojamomis privilegijomis ir palaiminimais, kurie neprieinami dirbantiems di-džiuosiuose miestuose. Šiais milžiniškų koncernų ir verslo konkurencijos laikais nedaug yra žmonių, kurie mėgaujasi tokia tikra nepriklausomybe ir yra tokie tikri, kad jie gaus teisingą atlygį už darbą, kaip žemdirbiai.Ug 255.1

Studijuojant žemės ūkio mokslą, mokiniams turi būti ne tik perteikiamos teorinės žinios, bet ir sudaromos galimybės praktikai. Sužinoję tai, ką šis mokslas gali atskleisti apie gamtą, dirvožemio paruošimą, skirtingus pasėlius ir geriausius jų auginimo būdus, tepanaudoja jie šias žinias. Mokytojai tegul darbuojasi kartu su mokiniais ir parodo, ką galima pasiekti uoliai stengiantis bei sumaniai triūsiant. Taip galima pažadinti nuoširdų susidomėjimą bei užmojus kuo geriau atlikti darbą. Tokie užmojai kartu su energijos teikiančia mankšta, saulės šviesa ir grynu oru paskatins mylėti žemės ūkio darbus, ir daugelis jaunuolių apsispręs verstis jais. Taip gali būti pristabdyta dabar vykstanti intensyvi migracija į didžiuosius miestus. Be to, mūsų mokyklos gali veiksmingai prisidėti mažinant bedarbių skaičių. Tūkstančiai bejėgių išalkusių žmonių, iš kurių kasdien nemažai papildo nusikaltėlių gretas, galėtų išsilaikyti ir gyventi laimingai, sveikai bei nepriklausomai, jeigu juos kas nors išmokytų sumaniai bei uoliai dirbti žemę.Ug 255.2

Darbinis ugdymas gali būti naudingas ir pro-fesionalams. Žmogus gali būti šviesaus proto, greitai perprantantis naujas idėjas, jo sugebėjimai ir žinios gali padėti jam įgyti pasirinktą profesiją; ir vis dėlto jis gali dar anaiptol nebūti tinkamas atlikti savo pareigas. Išsilavinimas, įgytas daugiausia iš knygų, ugdo paviršutinišką mąstymą. O praktinis darbas moko įdėmiai stebėti ir nepriklausomai mąstyti. Teisingai atliekamas, jis ugdo tą praktinę išmintį, kurią mes vadiname sveiku protu. Jis lavina sugebėjimą planuoti bei vykdyti, ugdo drąsą bei ištvermę, skatina būti taktiškais ir meistriškai atlikti darbą.Ug 256.1

Gydytojas, kuris įgijo profesinių žinių pagrindus slaugydamas ligonius, greitai orientuosis, bus visapusiškai išprusęs ir sugebės suteikti reikalingą pagalbą ištikus nelaimei - visas šias būtinas savybes suteikia tik praktinis ugdymas.Ug 257.1

Tarnautojas, misionierius, mokytojas pastebės, kad jų įtaka žmonėms gerokai sustiprėjo, kai tapo akivaizdžios jų žinios ir sugebėjimai, reikalingi praktinėms kasdienybės pareigoms atlikti. Ir kaip dažnai misionieriaus sėkmė, o gal net ir visas gy-venimas, priklauso nuo to, kaip jis išmano praktinius dalykus. Sugebėjimas gaminti valgį, įveikti nelaimes bei netikėtumus, gydyti ligas, pasistatyti namą ar, jei reikia, bažnyčią - būtent tai dažnai lemia sėkmingas ar ne bus jo gyvenimo darbas.Ug 257.2

Daugeliui mokinių kur kas vertingesnis bus įgytas išsilavinimas, jeigu mokydamiesi jie sugebės išsilaikyti materialiai. Užuot skolinęsi ar priklausę nuo tėvų, jauni vyrai ir moterys turėtų pasikliauti savo jėgomis. Tik tada jie supras pinigų, laiko, jėgų ir galimybių vertę ir kur kas sėkmingiau atsispirs pagundai dykinėti ar išlaidauti. Taupumo, darbštumo, pasiaukojimo, praktinio amato įvaldymo, atkaklumo įgūdžiai siekiant tikslo bus svarbiausias jų pasirengimas gyvenimo kovai. O mokinių pratinimas ir mokymas užsidirbti patiems apsaugos švietimo įstaigas nuo skolų naštos, kuri slegia daugelį mokyklų bei gerokai trukdo joms naudingai darbuotis.Ug 257.3

Jaunuoliai turėtų suprasti, kad jie nebus mokomi išvengti nemalonių darbų bei sunkių naštų; kad ugdymo tikslas yra palengvinti darbą, mokant geresnių metodų bei diegiant kilnesnius tikslus. Aiškinkite jiems, kad tikrasis gyvenimo tikslas yra ne siekti kuo didesnės naudos sau, o pagerbti savo Kūrėją, atliekant savo vaidmenį pasaulio darbe bei ištiesiant pagalbos ranką silpnesniesiems ir mažiau žinantiems.Ug 258.1

Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl niekinamas fizinis darbas, yra tai, kad jis dažnai atliekamas aplaidžiai, skubotai, neapgalvotai. Žmonės jo imasi ne dėl to, kad norisi, o todėl, kad reikia. Darbininkas neįdeda į šį darbą širdies ir nei pats save gerbia dėl to, kad jį atliko, nei susilaukia kitų pagarbos. Darbinis ugdymas turėtų ištaisyti šią klaidą. Jis turėtų išlavinti kruopštumą bei uolumą. Mokiniai turėtų tapti taktiški ir sistemingi; jie turėtų išmokti taupyti laiką ir numatyti kiekvieną savo žingsnį. Jiems reikėtų ne tik atskleisti kuo geriausius metodus, bet ir įkvėpti troškimą nuolatos tobulėti. Tebūna jų tikslas dirbti taip gerai, kaip tik leidžia žmogaus protas ir sugeba rankos. Tokio ugdymo dėka jaunimas taps savo darbo meistrais, o ne vergais. Jis palengvins sunkiai triūsiančiojo dalią ir sutaurins net kukliausią užsiėmimą. Tam, kuris žiūri į darbą kaip į katorgą, dirba nemokšiškai ir nesistengia tobulėti, darbas tikrai bus našta. Tačiau tiems, kurie net menkiausiame darbelyje įžvelgia pamoką, jis bus kilnus bei gražus, ir jiems bus malonu gerai bei ištikimai jį atlikti.Ug 258.2

Šitaip išugdytas jaunimas, kad ir koks būtų jo pašaukimas gyvenime, jeigu darbuosis sąžiningai, bus naudingas ir garbingas.Ug 259.1

Gyvenimo jūroj esu tik pakrantės smiltelė,
Planetoje šioj vargo žmogui paguodą nešu.
Tikėjimą įžiebiu, uždegu meilės ugnelę —
Tešviečia, tešildo, tebūna varguoliui šviesu.

Gyvenimo jūroj nešu aš nedūžtančią viltį,
Net priešui aršiam tik švelnumą nešu.
Kai kitą guodžiu, ir pati vėlei pradedu šilti,
Bet manau save mirksniu, tiktai jūros lašu...Ug 259.2

Zita Kirsnauskaitė

Poilsis

CHARAKTERIO FORMAVIMAS