SABATOS dienos, kaip ugdymo priemonės, vertė - neišmatuojama. Kad ir ko Dievas iš mūsų reikalautų, Jis grąžina tai atgal, tik gausiau, kitaip, su Savąja šlove. Dešimtinė, kurios Jis pareikalavo iš Izraelio, buvo skirta Jo šventyklos šlovingajam grožiui išlaikyti tarp žmonių, šventyklos, kuri buvo Jo dangiškos šventyklos modelis, Jo buvimo žemėje ženklas. Taip ir ta laiko dalis, kurios Jis reikalauja, sugrįžta mums - jau su Jovardu bei antspaudu. Dievas pasakė: „Tai ženklas tarp Manęs ir jūsų [...], kad žinotumėte, jog Aš, Viešpats. [...] Juk per šešias dienas Viešpats padarė dangų ir žemę, jūrą ir visa, kas yra juose, bet septintąją dieną ilsėjosi. Todėl Viešpats septintąją dieną palaimino ir pašventino” (Išėjimo 31, 13; 20, 11) .Ug 292.1

Sabatos diena yra kūrybinės ir atperkančios jėgosženklas. Ji rodo į Dievą, kaip gyvybės ir pažinimoŠaltinį, ji primena buvusią žmogaus šlovę ir liudija Dievo tikslą atkurti mus pagal Savo atvaizdą.Ug 292.2

Ir sabata, ir šeima buvo sukurtos Edene, ir Dievo tiksluose jos neatskiriamai susijusios. Šiais laikais, labiau nei bet kada anksčiau, mums įmanoma gyventi kaip Edene. Pagal Dievo planą, šeimos narius turėjo vienyti darbas ir mokymasis, maldos ir poilsis; tėvas šeimoje turėjo atlikti kunigo pareigas, o abu tėvai - būti savo vaikų mokytojai ir bendražygiai. Tačiau nuodėmės pasekmės, pakeitusios gyvenimo sąlygas, gerokai suardė šį bendravimą. Dažnai tėvas per visą savaitę beveik nemato savo vaikų veidelių. Jis mažai turi galimybių su jais bendrauti ar juos mokyti. Tačiau Dievo meilė užbrėžė ribą darbo reikalavimams. Jis už-dėjo Savo gailestingą ranką ant sabatos. Tą dieną Jis išsaugojo šeimai galimybę pabendrauti su Juo, su gamta ir vieniems su kitais.Ug 292.3

Kadangi sabata skirta paminėti kūrybinę jėgą, būtent šią dieną labiau nei kitomis turėtume susipažinti su Dievu per Jo darbus. Vaikų protuose vien mintis apie sabatą turėtų būti susijusi su natūralių dalykų grožiu. Laiminga ta šeima, kuri sabatos dieną gali eiti į pamaldas taip, kaip Jėzus su Savo mokiniais eidavo į sinagogą - per laukus, mišką ar ežero pakrante. Laimingas tas tėvas ir motina, kurie gali mokyti savo vaikus rašytinio Dievo Žodžio iš atverstų gamtos knygos puslapių; kurie gali susirinkti po žaliais medžiais, tyrame, gryname ore, tyrinėti Žodį ir šlovinti Tėvą aukštybėse giesmėmis. Toks bendravimas suartina tėvų ir vaikų širdis, taigi susieja juos su Dievu niekada nenutrūksiančiais ryšiais.Ug 293.1

Sabatos, kaip intelektualinio ugdymo priemonės, galimybės neįkainojamos. Sabatos mokyklos pamoka tebūna išmokta ne paskubom dirstelėjus į vadovėlį sabatos rytą, o rūpestingai apžvelgiant būsimą savaitę sabatos popietę ir paskui kasdien per visą savaitę peržvelgiant pamoką ir jos pavyzdžius. Taip pamoka įsitvirtins atminty, ir šis lobis niekada nebus visiškai prarastas.Ug 294.1

Klausydamiesi pamokslo tėvai ir vaikai turėtų pasižymėti, kas sakoma, bei cituojamas Rašto vietas ir, kiek įmanoma, atkartoti tai vieni kitiems namuose. Tai gerokai padės įveikti nuovargį, kuris dažnai apima vaikus klausantis pamokslo, bei ugdys ir tėvų, ir vaikų įprotį dėmesingai, susikaupus klausytis.Ug 294.2

Šitaip pateiktų temų apmąstymas atvers mo-kiniams lobynus, apie kuriuos jie niekada net ne-svajojo. Jie patys įsitikins, koks realus Šventajame Rašte aprašytas išgyvenimas: „Gavęs Tavo žodžius, juos ryte prarijau; Tavo žodis atnešė man džiaugsmą ir širdies linksmybę” (Jeremijo 15, 16). „Gilinuosi į Tavo įstatus. [...] Brangintini labiau už auksą, net rinktinį auksą [...]. Be to, jie pamoko Tavo tarną; kas jų laikosi, tas gauna didelį atlygį” (Psalmyno 119, 48; 19, 11.12) .Ug 294.3

Aprangos Ryšys Su Ugdymu

Tikėjimas ir malda