Poilsis

„Viskamyra metas“.

YRA SKIRTUMAS tarp poilsio ir pasilinksminimų. Aktyvus poilsis sustiprina ir atnaujina jėgas. Atitraukęs mus nuo kasdieninių rūpesčių bei darbų, jis teikia atgaivą protui bei kūnui, taigi įgalina mus grįžti prie darbų su nauja energija. Kita vertus, pasilinksminimai, orientuoti į malonumus, dažnai peržengia visas ribas; jie eikvoja energiją, reikalingą naudingam darbui, taigi tampa kliūtis siekiant tikrosios gyvenimo sėkmės.Ug 241.1

Visas kūnas sukurtas taip, kad kažką veiktų. Ir jeigu aktyvia mankšta nepalaikomos fizinės galios, neilgai galėsite maksimaliai išnaudoti ir savo protinį pajėgumą. Fizinis neveiklumas, kuris mokyklos klasėje atrodo kone neišvengiamas, - kartu su kitomis sveikatai nepalankiomis sąlygomis - vaikams būna kenksmingas, ypač tiems, kurie iš prigimties yra silpni. Dažnai nepakankamai vėdinamos ir patalpos. Dėl neteisingos formos kėdžių atsiranda nenatūrali laikysena, todėl suvaržomas plaučių ir širdies darbas. Čia maži vaikai turi kasdien praleisti tris-penkias valandas, kvėpuodami nešvarumais ir galbūt net ligų bakterijų užterštu oru. Taigi nieko nuostabaus, kad būtent mokykloje dažnai prasideda chroniškos, visą gyvenimą trunkančios ligos. Labiausiai nukenčia smegenys, subtiliausias iš visų fizinių organų, iš kurio semiasi energijos visos sistemos nervai. Priverstas pirma laiko ir per daug dirbti, ir dar sveikatai žalingomis sąlygomis, jis nusilpsta, ir dažnai liūdnos pasekmės būna nebeatšaukiamos.Ug 241.2

Kol nebus padėtas geras pagrindas fiziniam vystymuisi, vaikai neturėtų būti ilgai laikomi uždarose patalpose ir neturėtų būti iš jų reikalaujama intensyviai studijuoti. Pirmuosius aštuonerius ar dešimt vaiko gyvenimo metų geriausia mokykla yra laukas ar sodas, geriausia mokytoja - mama, geriausias vadovėlis - gamta. Net kai vaikas jau pakankamai ūgtelėjęs, kad galėtų lankyti mokyklą, jo sveikata turėtų būti svarbiau už bet kokias žinias iš knygų. Jis turėtų augti tokiomis sąlygomis, kurios palankiausios ir fiziniam, ir protiniam vystymuisi.Ug 242.1

Oro ir mankštos trūkumas gresia ne tik mažiems vaikams. Šie sveikatai būtini dalykai pernelyg dažnai užmirštami ir vyresnėse mokyklos klasėse. Dažnas mokinys kiekvieną dieną sėdi uždaroje patalpoje palinkęs prie knygų, jo krūtinė - užspausta, jis negali giliai įkvėpti, kraujo apytaka sulėtėja, šąla kojos, kaista galva. Kūnas nepakankamai gauna maistingųjų medžiagų, raumenys silpsta, visas organizmas nuvargsta ir suserga. Tokie mokiniai neretai visam gyvenimui lieka neįgalūs. Jie būtų galėję pabaigti mokyklą turėdami daugiau fizinių ir protinių jėgų, jeigu pamokos būtų vykusios tinkamomis sąlygomis, reguliariai mankštinantis saulėje ir gryname ore.Ug 242.2

Mokinys, kuris turi mažai laiko ir ne per geriausias priemones, bet siekia išsilavinimo, turėtų suprasti, kad mankšta - tai ne tuščias laiko švaistymas. Tas, kuris nuolatos kniūbso prie knygų, po kurio laiko pastebės, kad protas jau ne toks žvitrus. Tie, kurie skiria atitinkamą dėmesį fiziniam vystymuisi, darys didesnę pažangą literatūroje, negu tie, kurie visą laiką pasinėrę į mokslus.Ug 243.1

Jei protas sutelkiamas į vieną vienintelę mintį, dažnai praranda pusiausvyrą. Tačiau vienodai iš-naudojant fizines ir protines galias bei kaitaliojant apmąstymo temas, galima išsaugoti visus savo su-gebėjimus.Ug 243.2

Fizinis neveiklumas sumažina ne tik proto, bet ir dorovės jėgą. Smegenų nervai, susisiekiantys su visu organizmu, yra terpė, per kurią Dangus bendrauja su žmogumi ir veikia jo vidinį pasaulį. Kiekviena kliūtis, trukdanti elektros srovių cirkuliacijai nervų sistemoje ir todėl silpninanti gyvybines galias bei pakertanti proto imlumą, apsunkina ir dorovės ugdymą.Ug 243.3

Be to, pernelyg intensyvios studijos, skatinančios kraujo pritekėjimą į smegenis, sukelia nesveiką susijaudinimą, kuris pakerta sugebėjimą valdytis, todėl pernelyg dažnai įsisiūbuoja impulsai bei tuščios užgaidos. Taip atidaromos durys netyrumui. Neteisingas fizinių galių pa-naudojimas arba visiškai jų nenaudojimas didžia dalimi lemia blogio plitimą pasaulyje. Įžūlus išdidumas, duonos perteklius ir lengvas gyvenimas (žr. Ezechielio 16, 49) yra tokie pat mirtini žmonių pažangos priešai šioje kartoje, kaip ir tada, kai jie pražudė Sodomą. Mokytojai turėtų suprasti šiuos dalykus ir atkreipti mokinių dėmesį į šias eilutes. Jie turėtų aiškinti, kad teisingas gyvenimas priklauso nuo teisingo mąstymo, o kad mintys būtų tyros, būtinas fizinis aktyvumas.Ug 243.4

Mokytojams dažnai sunku atsakyti į klausimą, kaip mokiniai turėtų tinkamai aktyviai ilsėtis. Daugelyje mokyklų fizinio lavinimo pamokos duoda naudos, tačiau rūpestingai neprižiūrimi mokiniai linkę per daug įsismarkauti. Bandydami jėgas sporto salėje, jaunuoliai dažnai pakenkia sau visam gyvenimui.Ug 244.1

Fizinė mankšta sporto salėje, kad ir kaip gerai pravedama, neatstos aktyvaus poilsio gryname ore, ir tam mūsų mokyklos turėtų sudaryti geresnes sąlygas. Mokiniai turi aktyviai mankštintis. Nedaug esama blogybių, kurių reikėtų taip saugotis, kaip tinginystė ir betikslis dykinėjimas. Ir vis dėlto polinkis į itin aktyvias sporto šakas kelia nerimą tiems, kurie rūpinasi jaunimo gerove. Kokią įtaką šios sporto šakos turės mokinių pažangai mokykloje ir sėkmingam tolimesniam gyvenimui? Žaidimai, užimantys tiek daug mokinio laiko, nukreipia jo mintis nuo mokslų. Jie nepadeda parengti jaunuolį praktiniam, uoliam darbui gyvenime. Jų įtaka neugdo mandagumo, dosnumo ar tikro vyriškumo.Ug 244.2

Kai kurie iš populiariausių žaidimų, kaip futbolas ir boksas, virto brutalumo mokyklomis. Jie ugdo tas pačias savybes, kaip ir senovės Romos žaidimai. Noras dominuoti, pasididžiavimas brutalia jėga, neatsakingas požiūris į gyvenimą skatina jaunuolius demonstruoti tai, kas pasibaisėtina.Ug 245.1

Kiti atletiniai žaidimai, nors ir ne tokie brutalūs, vargu ar mažiau abejotini, nes pernelyg azartiški. Jie stimuliuoja malonumų ir aistrų pomėgį, taigi skatina vengti naudingo darbo, išsisukinėti nuo praktinių pareigų bei atsakomybės. Jie neleidžia tenkintis blaivia gyvenimo realybe bei ramiais jo džiaugsmais. Taigi atsiveria durys tuščiam jėgų eikvojimui ir palaidam gyvenimo būdui su visomis siaubingomis jų pasekmėmis.Ug 245.2

Kad ir kaip tvarkingai vedami, pasilinksminimų vakarėliai taip pat stabdo tikrąjį - ir proto, ir charakterio - tobulėjimą. Paviršutiniškas bendravimas, polinkis į ekstravaganciją, malonumų ieškojimas ir pernelyg dažnai tuščias jėgų švaistymas kreipia visą gyvenimą į blogio pusę. Tokio pasilinksminimo vietose gali gerokai pasidarbuoti tėvai bei mokytojai, pasirūpindami prasmingomis ir gyvybę teikiančiomis pramogomis. Ir šiuose, ir visuose kituose su mūsų gerove susijusiuose dalykuose Įkvėpimas yra nurodęs kelią. Senovėje Dievo vedamų žmonių gyvenimas buvo paprastas. Jie gyveno gamtos prieglobsty. Jų vaikai padėdavo jiems nudirbti darbus bei tyrinėjo gamtos lobyno grožį ir paslaptis. Laukų ir girių tyloje jie apmąstydavo tas galingas tiesas, kurios kaip šventas paveldas buvo perduodamos iš kartos į kartą. Šitaip ugdomi išaugdavo stiprūs žmonės.Ug 245.3

Šiais laikais gyvenimas tapo dirbtinis, o žmonės degradavo. Nors mes gal ir negalime visiškai grįžti prie paprastų anų laikų įpročių, galime iš jų pasimokyti to, kas mūsų poilsio laiką pavers tikra atgaiva kūnui, protui bei sielai.Ug 246.1

Su aktyvaus poilsio klausimu glaudžiai susijusi namų ir mokyklos aplinka. Renkantis, kur statyti namą ar mokyklą, į šiuos dalykus turėtų būti atsižvelgta. Tiems, kuriems protinė ir fizinė gerovė yra svarbiau už pinigus ar visuomenės reikalavimus ir papročius, turėtų siekti, kad jų vaikai mokytųsi iš gamtos ir aktyviai ilsėtųsi jos prieglobstyje. Jeigu kiekviena mokykla būtų pastatyta ten, kur mokiniai galėtų dirbti žemę, išeiti į laukus ir mišką, tai būtų didžiulė pagalba ugdymo darbe.Ug 246.2

Aktyvus mokinių poilsis geriausių rezultatų duos tada, kai bus asmeniškai bendradarbiaujama su mokytoju. Tikras mokytojas nedaug gali suteikti savo mokiniams tokių vertingų dovanų, kaip savo paties draugystę. Tik pamilę kitą žmogų, mes galime jį suprasti, o suprasti reikia, kadgalėtume kuo veiksmingiau pasitarnauti. Tai tinka ir vyrams, ir moteris, o dar labiau - vaikams ir jaunimui. Siekiant stiprinti abipusę mokytojo ir mokinio simpatiją, vienas iš maloniausių būdų yra bendrauti už mokyklos ribų. Kai kuriose mokyklose mokytojas visada būna su savo mokiniais, kai šie aktyviai ilsisi. Jis prisijungia prie jų siekių, lydi juos išvykose ir, atrodo, susitapatina su jais. Būtų puiku, jeigu tai būtų dažniau praktikuojama mūsų mokyklose. Mokytojo auka būtų didžiulė, tačiau jam būtų ir gausiai atlyginta.Ug 246.3

Joks aktyvus poilsis nebus vaikams ir jaunimui toks palaiminimas, kaip pagalba kitiems. Iš prigimties entuziastingi bei imlūs įspūdžiams, jaunuoliai mielai priima pasiūlymus. Planuodamas sodinti augalus, mokytojas galėtų paskatinti gražinti mokyklos aplinką bei klases. Tai būtų dviguba nauda. To, ką mokiniai stengsis pagražinti, jie niekada nebenorės sugadinti ar sudarkyti. Be to, bus lavinamas skonis, tvarkingumas, rūpestingumas, o draugystės ir bendradarbiavimo dvasia laimins mokinius visą gyvenimą.Ug 247.1

Darbu sode ar iškyla į laukus ar mišką galima sudominti dar labiau, jei mokiniai bus paskatinti papasakoti savo įspūdžius, patirtus stebint gamtos grožį, tiems, kurie negali aplankyti šių malonių vietų.Ug 247.2

Pastabus mokytojas ras daugybę progų nukreipti mokinius ten, kur reikalinga jų pagalba. Ypač maži vaikai į mokytoją žiūri su didžiausiu pasitikėjimu ir pagarba. Kad ir kuo jie galėtų prisidėti padėdami namuose, ištikimai atlikdami savo kasdienines pareigas, patarnaudami ligoniams ar vargšams, - visa tai duos vaisių. Ir vėlgi bus užtikrinta dviguba nauda. Malonus pasiūlymas suteiks pasitenkinimo ir jo autoriui. Tėvų dėkingumas ir bendradarbiavimas palengvintų mokytojo naštą ir pragiedrintų jo kelią.Ug 247.3

Dėmesys aktyviam poilsiui ir fizinei kultūrai kartkartėm, be abejo, suardys įprastinę mokyklos darbo rutiną, tačiau ši pertrauka netaps jokia kliūtim. Gaivinant kūną ir protą, stiprinant nesavanaudiškumo dvasią, susaistant mokytoją ir mokinį bendrų interesų bei draugystės ryšiais, už sugaištą laiką bei pastangas bus atlyginta šimteriopai. Tas energijos perteklius, kuris jaunuoliams dažnai sukelia daug pavojų, bus panaudotas palaimintai. Saugantis blogio, proto užėmimas geromis idėjomis yra kur kas naudingesnis už nesuskaičiuojamus įstatymų bei drausmės suvaržymus.Ug 248.1