Dieta ir protinis vystymasis

Kur kas daugiau dėmesio turėtų būti skiriama sąryšiui tarp dietos ir intelektualinio vystymosi. Neteisingos dietos pasekmė neretai būna mąstymo sumaištis ir protinis atsilikimas.Ug 237.2

Dažnai sakoma, kad renkantis maistą reikia vadovautis apetitu. Jei visada būtų laikomasi sveikatos dėsnių, tada tai būtų tiesa. Tačiau blogi įpročiai, kurie tęsiasi iš kartos į kartą, taip iškraipo apetitą, jog jis nuolatos geidžia kokio nors žalingo patenkinimo. Taigi jis prastas vadovas.Ug 237.3

Studijuojant higieną, mokiniams derėtų išdėstyti įvairių produktų maistinę vertę. Turėtų būti apibūdinamas koncentruotos ir stimuliuojančios dietos poveikis, įvardyti produktai, stokojantys maistingųjų medžiagų.Ug 237.4

Arbata ir kava, smulkių miltų duona, raugintos ir marinuotos daržovės, saldainiai, pyragaičiai, prieskoniai nėra tinkamas maistas. Ne vienas mokinys sugadino sveikatą dėl tokios mitybos. Skurdžios dietos aukomis dažnai tampa maži vaikai; jie negali energingai mąstyti ir pilnavertiškai vystytis. Visas geriausias maisto medžiagas turi kruopos, vaisiai, daržovės, riešutai; deramai paruošti ir tinkamai derinami, šie produktai sukuria dietą, kuri geriausiai palaiko ir fizines, ir protines jėgas.Ug 238.1

Pravartu aptarti ne tik produktų savybes, bet ir jų pritaikymą valgytojui. Juk tie, kurie dirba daugiausia protinį darbą, turėtų vengti maisto, kurį laisvai valgo dirbantys fizinį darbą. Turėtų būti atkreiptas dėmesys ir į tinkamą produktų derinimą. Tie, kurie dirba protinį ar sėdimą darbą, gali valgyti tik keletą skirtingų produktų.Ug 238.2

Derėtų vengti persivalgyti, net jeigu maistas itin naudingas. Organizmas gali sunaudoti ne daugiau, negu reikia įvairių organų funkcionavimui palaikyti, o perteklius užkemša sistemą. Dažnai atrodo, jog koks nors mokinys pervargęs, nes per daug mokėsi, o iš tikrųjų jis paprasčiausiai persivalgęs. Kai skiriamas tinkamas dėmesys sveikatos dėsniams, nekyla protinių sutrikimų pavojus; tačiau daugeliu atvejų vadinamasis protinis pervargimas tėra skrandžio apsunkinimas, kuris vargina kūną ir silpnina protą.Ug 238.3

Paprastai geriau valgyti ne tris kartus per dieną, o du. Jei vakarienę valgysite anksti, prieš tai suvalgytas maistas dar nebus suvirškintas. Jei vėlai, ji pati nebus suvirškinta iki miego. Taigi tinkamai nepailsės skrandis. Miegosite neramiai, protas ir nervai rytą bus pavargę, apetito per pusryčius neturėsit, visas organizmas jausis nepailsėjęs ir nepasirengęs dienos darbams.Ug 239.1

Neturėtų būti užmiršta ir tai, kaip svarbu maitintis bei miegoti reguliariai. Kadangi kūnas auga būtent poilsio valandomis, labai svarbu, ypač mažiems vaikams, reguliariai ir daug ilsėtis.Ug 239.2

Kiek įmanoma, turėtume vengti skubėti valgant. Juo mažiau yra laiko pavalgyti, juo mažiau turime suvalgyti. Geriau išvis nevalgyti, negu valgyti gerai nesukramtant.Ug 239.3

Valgymo laikas turi būti skirtas ir pabendravimui, ir poilsiui. Prie stalo turi nelikti nieko, kas prislegia ar erzina. Tebūna puoselėjamas pasitikėjimas, gerumas bei dėkingumas visų gėrybių Davėjui, ir pokalbis bus džiugi malonių minčių tėkmė, kuri, užuot nuvarginusi, pakylės.Ug 239.4

Susilaikymo ir saikingumo laikymasis visame kame turi nuostabią jėgą. Palaikant švelnumą bei ramybę, kurie tokie svarbūs lyginant gyvenimo kelią, tai reiškia kur kas daugiau negu aplinkybės ar įgimti sugebėjimai. Kartu šitaip išsiugdytas gebėjimas valdytis bus vienas iš didžiausių pagal-bininkų sėkmingai atliekant sunkias pareigas, kurios laukia kiekvieno žmogaus. Išminties „keliai malonūs, o visi takai ramūs” (Patarlių 3, 17) . Tegul kiekvienas mūsų šalies jaunuolis, kuriam veriasi geresnis likimas nei karūnuotų karalių, apsvarsto pamoką, kurią perteikia išminčiaus žodžiai: „Laiminga tu, šalie, [...] kurios didžiūnai puotauja tinkamu laiku, santūriai, o ne kaip girtuokliai!” (Mokytojo 10, 17) Ug 239.5

Piktasis valdo žmogų net per apetitą,
kad sau mes nuolaidžiautume bet kur,
pateisintume tik save, ne kitą...
Jis tykoja ir slankioja visur,
ir kiša savo piktą koją, nosį
tada, kada nelauksi, nežinosi...
Tiktai atrodo, jis tokiais dalykais nesidomi,
bet nepamirškim piktojo žabangų, žmonės!Ug 240.1

Romualda Adomaitytė-Chabarina