VĖL IŠBANDYTAS, Gegužės 29

“Dabar eik, pulk jį ir skirk sunaikinti viską, kas jam priklauso. Nesigailėk nė vieno, užmušk vyrus ir moteris, vaikus ir kūdikius, jaučius ir avis, kupranugarius ir asilus.” 1 Sam 15,3.KID 151.1

Viešpats siuntė Savo tarną su dar viena žinia Sauliui. Paklusnumu jis dar galėjo įrodyti ištikimybę Dievui ir savo vertę vaikščioti prieš Izraelį. Samuelis atėjo pas karalių ir perteikė Viešpaties žodį...KID 151.2

Amalekiečiai pirmieji pradėjo karą su Izraeliu dykumoje. Dėl šios nuodėmės kartu su nepaklusnumu Dievui ir jų stabmeldystės, Viešpats per Mozę paskelbė jiems nuosprendį... Keturis šimtus metų šis nuosprendis buvo atidėliojamas, tačiau amalekiečiai nenusigręžė nuo savo nuodėmės. Viešpats žinojo, kad šie žmonės, jei turėtų tokią galimybę, nušluotų Jo žmones ir Jo garbinimą nuo žemės paviršiaus. Dabar atėjo laikas ilgai atidėliotą nuosprendį įvykdyti.KID 151.3

Dievo kantrybė bedieviams daro juos dar drąsesnius nuodėmės kelyje, bet jų bausmė, nors ir kaip ilgai atidėliota, nebus mažiau tikra ir baisi... Nors Jam nepatinka kerštas, Jis vis tiek įvykdys teismą Jo Įstatymo laužytojams. Jis yra priverstas tai daryti, kad išsaugotų žemės gyventojus nuo visiško iškrypimo ir pražūties. Kad išgelbėtų kai kuriuos, Jis privalo pašalinti tuos, kurie užkietino savo širdis nuodėmėje... Ir tas Jo delsimo įgyvendinti teisingumą faktas liudija nuodėmės didumą, kuri užsitraukia Jo teismą ir bedievio laukiantį bausmės griežtumą.KID 151.4

Bet, nors ir įvykdydamas teismą, Dievas prisiminė gailestingumą. Amalekiečiai turėjo būti sunaikinti, bet kainitai, gyvenę su jais, turėjo būti išsaugoti. Šie žmonės, nors ir ne visiškai laisvi nuo stabmeldystės, buvo Dievo garbintojai ir draugiški izraelitams. Tai buvo Mozės svainio Hababo giminė, kuris lydėjo izraelitus jų kelionėje dykuma ir jiems labai padėjo savo žiniomis apie šią vietovę. (Ten pat 627, 628)KID 151.5