ŽIŪRĖJIMAS Į KRISTŲ, Sausio 24

“Mes visi, atidengtu veidu Viešpaties šlovę atspindėdami, daromės panašūs į Jo atvaizdą, ir Viešpaties Dvasios veikimu vis didėja mūsų garbingumas”. 2 Kor 3, 18.KID 26.1

Aktyvaus gyvenimo ir darbo sūkuryje Henochas tvirtai išlaikė savo bedravimą su Dievu. Kuo didesnis ir sunkesnis buvo dar-bas, tuo didesnės ir karštesnės buvo jo maldos. Laikas nuo laiko jis pasišalindavo iš visuomenės. Pabuvęs kurį laiką tarp žmonių, padėjęs jiems savo darbu, pavyzdžiu ar patarimu, jis pasišalindavo, kad galėtų kurį laiką praleisti vienatvėje, alkdamas ir trokšdamas to pažinimo, kurį gali duoti tik Dievas. Taip bendraudamas su Dievu Henochas vis labiau atspindėjo dievišką atvaizdą. Jo veidas spindėjo šventa šviesa, ta šviesa, kuri švietė Jėzaus veide. Netgi bedieviai su pagarbia baime pastebėdavo dangaus atspaudą jo veido išraiškoje, jam grįžus iš bendravimo su Dievu. (GW 52)KID 26.2

Henochas visą laiką prieš save laikė Viešpatį... Kristus jam buvo nuolatinis palydovas. Jis buvo pasauly ir atlikdavo savo pareigas pasauliui, tačiau jis visą laiką pasilikdavo Jėzaus įtakoje. Jis atspindėjo Kristaus charakterį, rodydamas tas pačias savybes: gerumą, gailestingumą, užuojautą, supratimą, kantrybę, romumą, nuolankumą ir meilę. Jo kasdieninė draugystė su Kristumi darė jį panašesnį į Tą, su Kuriuo jis turėjo tokį artimą ryšį. Diena iš dienos jis darėsi panašesnis į Kristų, savo mintimis ir jausmais artėdamas prie dangaus. (6BC 1097, 1098)KID 26.3

Jei mes visą laiką laikytume Viešpatį priešais save, leisdami savo širdims prisipildyti padėkos ir gyriaus Jam, tai mūsų religinis gyvenimas visada būtų kupinas gaivumo. Mūsų maldos Dievui įgaus pokalbio temą, kaip lyg mes kalbėtume su draugu. Jis su mumis asmeniškai dalinsis Savo paslaptimis. Dažnai mes pajusime malonų ir džiaugsmingą Jėzaus buvimą šalia. Dažnai mūsų širdys liepsnos mumyse Jam artinantis prie mūsų pabendrauti taip, kaip Jis artindavosi prie Henocho. Jei iš tiesų bus toks krikščionio patyrimas, tai jo gyvenime matysim paprastumą, nuolankumą, romumą, ir nusižeminimą, kas rodys visiems, su juo bendraujantiems, kad jis buvo su Jėzumi ir mokinosi iš Jo. (COL 129, 130)KID 26.4