JIS NUVYLĖ SAVO BROLĮ, Balandžio 2

“Mozė tarė Aaronui: “Ką tau ši tauta padarė, kad užtraukei jiems tokią sunkią nuodėmę?” Iš 32, 21.KID 94.1

Aaronas ketino apsiginti, suversdamas kaltę ant žmonių. Tačiau jo pasiteisinimai ir išsisukinėjimai nepadėjo...KID 94.2

Tas faktas, kad Aaronas buvo palaimintas ir pagerbtas iš visų žmonių, darė jo nuodėmę ypatingai bjauria. Tai buvo Aaronas, “Viešpaties šventasis (Ps 106, 16), kuris padarė stabą ir paskelbė šventę. Tai tas, kuris buvo paskirtas kalbėti už Mozę, ir apie jį Pats Dievas pasakė: “Aš žinau, kad jis iškalbus” (Iš 4, 14) ir kuris neužkirto kelio įžūliems stabmeldžių ketinimams. Jis, per kurį Dievas išliejo Savo teismus ant Egipto žemės ir jų dievų, abejingai klausėsi, kada žmonės šūkavo priešais auksinį dievą: “Izraeli, štai tavo dievas, kuris išvedė tave iš Egipto žemės!” (Iš 32, 4). Jis kartu su Moze buvo ant kalno ir tenai regėjo Viešpaties šlovę ir matė, kad tos šlovės pasireiškime nebuvo nieko, iš ko buvo galima padaryti stabą ir tai buvo tas, kuris šią šlovę iškeitė į veršio atvaizdą. Tas, kuriam buvo patikėta vadovauti žmonėms, nesant Mozei, tapo maišto iniciatoriumi. “Viešpas buvo taip supykęs ant Aarono, kad buvo pasirengęs ji sunaikinti” (Įst 9, 20). Tačiau dėka uolios Mozės maldos jo gyvybė buvo išsaugota. Ir per atgailą bei nusižeminimą dėl savo didžiulės nuodėmės, jam buvo atstatytas Dievo palankumas.KID 94.3

Jei Aaronas, nekreipdamas dėmesio į pasekmes, būtų turėjęs drąsos pastovėti už tai, kas teisinga, tai nupuolimo būtų išvengta. Jei jis ištikimai būtų saugojęs savo ištikimybę Dievui, jei žmonėms būtų priminęs Sinajaus pavojus ir jų sudarytą rimtą sandorą su Dievu paklusti Jo Įstatymui, blogio būtų išvengta. Tačiau jo paklusimas žmonių troškimams ir ramus užtikrinimas, su kuriuo jis įgyvendino jų planus, tik dar labiau padrąsino juos eiti nuodėmės keliu, nei anksčiau jie buvo planavę...KID 94.4

Iš visų nuodėmių, už kurias Dievas baus, nėra sunkesnės Jo akivaizdoje už tas, kurios skatina kitus daryti pikta. (Ten pat 320, 323)KID 94.5