TAI NE SAMUELIS, Birželio 15

“Kas paklūsta įsakymui, tas nepatiria jokios žalos. Išminčiaus širdis žino laiką ir nuosprendį.” Mok 8, 5.KID 168.1

Kada Saulius pakvietė Samuelį, Viešpats neprikėlė Samuelio, kad šis pasirodytų Sauliui. Jis nematė nieko. Šėtonui nebuvo leista sutrikdyti Samuelio poilsio kape ir atvesti jį pas En Doro raganą. Dievas nesuteikė šėtonui galios prikelti mirusiuosius. Tai šėtono angelai apsimeta mirusiaisiais draugais, kalbėdami ir elgdamiesi kaip jie. Imituodami mirusiuosius jie gali sėkmingiau tęsti savo apgaulingą darbą. Šėtonas gerai pažinojo Samuelį ir žinojo, kaip tinkamai jį parodyti En Doro raganai ir kaip teisingai kalbėti apie Sauliaus ir jo sūnų likimą.KID 168.2

Šėtonas labai įtikinamai ateis pas tuos, kuriuos jis gali išvedžioti, jis prisitaikys prie jų ir beveik nepastebimai ves juos nuo Dievo. Iš pradžių labai atsargiai jis patrauks juos į savo pusę, kol jų principai atbuks. Tada jis duos drąsius pasiūlymus, kol galiausiai galės juos pastūmėti atlikti bet kokį nusikaltimą. Kada pilnai juos įvilios į savo spąstus, jis noriai parodys jiems jų tikrą padėtį, kad galėtų pasidžiaugti jų sumaištimi, kaip tai atsitiko Sauliui. Jis leido šėtonui padaryti save kaliniu ir dabar šėtonas parodė Sauliui tikrą jo likimo apibūdinimą. Kalbėdamas apie Sauliaus galą per En Doro moterį, šėtonas atveria kelią Izraeliui mokytis iš jo šėtoniškos klastos ir taip sukilime prieš Dievą nutraukti paskutinę giją, siejusią juos su Dievu.KID 168.3

Saulius žinojo, kad šiuo savo poelgiu, tardamasis su En Doro ragana, jis nukirpo viską, kas jį siejo su Dievu. Jis žinojo, kad šis savarankiškas atsiskyrimas nuo Dievo užantspaudavo jo atsiskyrimą ir padarė jį galutiniu. Jis sudarė sutartį su mirtimi ir sandorą su pragaru. Jo nedorybių taurė prisipildė. (2BC 1022, 1023)KID 168.4