“O AŠ...”, Balandžio 29

“Jei jums nepatinka tarnauti Viešpačiui, rinkitės šiandien, kam tarnausite: dievams, kuriems jūsų protėviai tarnavo, būdami Užupyje, ar dievams amoritų, kurių krašte gyvenate; bet aš ir mano šeima tarnausime Viešpačiui.” Joz 24,15.KID 121.1

Kada Jozuė pajuto, kad jo jėgos senka ir kad greitai turės užsibaigti jo darbas, jis ėmė rūpintis dėl savo žmonių ateities. Tai buvo daugiau tėviškas susirūpinimas, kuriuo jis kreipėsi į juos, dar kartą susirinkusius aplink savo pagyvenusį vadovą...KID 121.2

Jozuės paliepimu sandoros skrynia buvo perkelta iš Šilojo. Ši diena buvo labai iškilminga, o šis Dievo artumo simbolis turėjo sustiprinti įspūdį, kurį jis troško sukelti žmonėms. Parodęs Dievo gerumą Izraeliui, jis, Jehovos vardu, liepė jiems apsispręsti, kam jie nori tarnauti. Stabų garbinimas buvo vis dar slaptai praktikuojamas ir dabar Jozuė ketino pakviesti juos išstumti šią nuodėmę iš Izraelio... Jozuė troško, kad jie tarnautų Dievui laisva valia, o ne per prievartą... “O aš ir mano šeima — sako Jozuė — tarnausime Viešpačiui”. Tas pats šventas uolumas, įkvėpęs vadovo širdį, buvo perduotas žmonėms. Į jo kvietimą žmonės nedvejodami atsiliepė: “Tebūna svetima mums mintis palikti Viešpatį ir tarnauti kitiems dievams.” (Joz 24, 16). Jozuė stengėsi, kad klausytojai gerai pasvertų savo žodžius ir susilaikytų nuo įžadų, kuriuos išpildyti nebūtų pasiruošę. Labai rimtai jie pakartojo: “Ne! Mes norime tarnauti Viešpačiui!” (Joz 24, 21). Patvirtindami savo paliudijimą, kad pasirinko Jehovą, jie dar kartą pakartojo savo priesaiką: “Viešpačiui, savo Dievui, tarnausime ir Jo balso klausysime.” (Joz 24, 24).KID 121.3

Jozuės darbas Izraelyje buvo baigtas. Jis “visa širdimi tarnavo Viešpačiui” ir apie jį Dievo knygose yra parašyta “Viešpaties tarnas.” Kilniausias paliudijimas kaip vadovo charakterio yra istorija kartos, kuri mėgavosi jo darbais: “Izraelis tarnavo Viešpačiui per visą Jozuės gyvenimą ir gyvenimą seniūnų, gyvenusių ilgiau už Jozuę”. (Ten pat 521-524)KID 121.4