VĖL NAMUOSE!, Sausio 17

“Kaip Adome visi miršta, taip Kristuje visi bus atgaivinti, tačiau kiekvienas pagal savo eilę: pirma Kristus, po Jo — priklausantys Kristui Jo atėjimo metu”. 1 Kor 15, 22. 23.KID 19.1

Siūbuojant žemei, blyksint žaibams ir dundant griaustiniui pasigirsta Dievo Sūnaus balsas, kviečiantis miegančius šventuosius... Mirusieji išgirs tą balsą ir tie, kurie išgirs — gyvens. Visa žemė skambės nuo eisenos didžiulės kariuomenės, kurioje bus žmonės iš kiekvienos tautos, giminės, kalbos...KID 19.2

Visi prisikelia iš savo kapų tokio paties ūgio, kokį turėjo mirdami. Adomas, stovintis tarp prisikėlusių, yra aukšto ūgio ir didingo sudėjimo, tačiau šiek tiek panašesnis į Dievo Sūnų. Jis yra ryškus kontrastas tarp jo ir po jo sekusių kartų. Taip yra aiškiai parodoma žmonijos degradacija. Tačiau visi prisikelia su amžinos jaunystės energija ir gyvybingumu.KID 19.3

Visi trūkumai ir netobulumai palikti kape. Atkurtame Edeno sode vėl gavę priėjimą prie gyvybės medžio, atpirktieji “užaugs” iki pilno ūgio ir pasieks pirmykštę šlovę...KID 19.4

Ore sklandant triumfo ir garbinimo šūksniams, visi atpirktieji maloniai kviečiami į Dievo miestą. Tuoj susitiks abu Adomai. Dievo Sūnus su ištiestomis rankomis pasitinka žmonijos tėvą, tą, kurį Jis pats sukūrė, kuris nusidėjo savo Kūrėjui ir už kurio nuodėmes Gelbėtojo kūnas dabar nešioja nukryžiavimo žymes. Atpažinęs vinių žymes, jis nepuola į Viešpaties glėbį, bet nusižeminęs krenta prie Jo kojų, sušukdamas: “Vertas, vertas yra Avinėlis, Kuris buvo nukry-žiuotas!” Gelbėtojas švelniai jį pakelia ir nukreipia jo žvilgsnį į Edeną, į namus, iš kurių jis taip seniai buvo ištremtas...KID 19.5

Visą šį susivienijimą stebi angelai, kurie Adomui nusidėjus liūdėjo. Jie džiaugėsi, kada Jėzus po Savo prisikėlimo pažadėjo, kad atvers kapus visiems, kurie tikės į Jo vardą. Dabar, matydami, kad išgelbėjimo darbas yra atliktas, jie prisijungia prie šlovinimo giesmės. (GC 644-648)KID 19.6