ABEJONĖS IR KLAUSIMAI, Spalio 11

“Jėzus tuojau juos prakalbino: “Nenusiminkite! Tai Aš. Nebijokite!” Mt 14, 27.KID 286.1

Jie (mokiniai) “sulipo į valtį ir plaukė kitapus ežero į Kafarnaumą.” Jie paliko Jėzų nepatenkintomis širdimis... Jie murmėjo, kadangi jiems nebuvo leista Jį paskelbti karaliumi. Jie kaltino save, kad taip lengvai pakluso Jo paliepimui...KID 286.2

Netikėjimas pradėjo valdyti jų mintis ir širdis. Juos buvo apakinęs garbės troškimas... Ar Kristus niekada nepatvirtins kaip Karalius Savo autoriteto? Kodėl Jis, turėdamas tokią galią, neatskleidžia iki galo Savo tikrosios prigimties ir nepalengvina jų kelio? Kodėl Jis neišgelbėjo Jono Krikštytojo nuo smurto mirties? Taip Jėzaus mokiniai samprotavo, kol neužsitraukė didelės dvasinės tamsos. Jie pradėjo abejoti: ar Jėzus negali būti apsišaukėlis, kaip tvirtino fariziejai?KID 286.3

Tą dieną mokiniai stebėjo nuostabius Kristaus darbus. Atrodė, kad dangus nusileido ant žemės. Tos vertingos, šlovingos dienos prisiminimas turėjo įkvėpti jiems tikėjimą ir viltį. Jei būtų priešinęsi tiems dalykams, kurių buvo prisipildžiusios jų širdys, jie niekada nebūtų patekę į gundymus... Kadangi juos buvo užplūdusios audringos ir neprotingos mintys, Dievas davė jiems kažką, kas užgautų jų sielas ir užimtų jų protus. Dievas dažnai taip elgiasi, kai žmonės susikuria sau sunkumus ir vargą...KID 286.4

Atsėlino smarki audra, kuri užklupo juos visai nepasiruošusius... Jie užmiršo savo nekantrumą, netikėjimą ir nepasitikėjimą. Kiekvienas darė viską, kad valtis nepaskęstų... Iki ketvirtosios nakties sargybos jiems teko dirbti irklais. Galiausiai išvarginti vyrai susitaikė su mintimi, kad jie žus. Audra ir tamsa leido jiems pamatyti savo bejėgiškumą, ir jie troško, kad jų Mokytojas būtų šalia.KID 286.5

Jėzus jų neužmiršo... Tuo metu, kai jie pamanė, kad žūsta, pašvaistėje pamatė vandens paviršiumi besiartinančią paslaptingą figūrą... Tai buvo jų mylimasis Mokytojas. Jo balsas išsklaidė jų baimę: “Tai Aš! Nebijokite!” (Ten pat, 380, 381)KID 286.6