KARALIAUS PABARIMAS, Birželio 22

“Natanas tarė Dovydui: “Tu esi tas žmogus! Taip kalbėjo Viešpats Izraelio Dievas: ‘Aš patepiau tave Izraelio karaliumi ir išgelbėjau iš Sauliaus rankų’.” 2 Sam 12,7KID 175.1

Laikui bėgant Dovydo nuodėmė su Batšeba tapo žinoma ir kilo įtarimai, kad Ūrijos mirtis buvo suplanuota. Viešpats buvo pažemintas. Jis rūpinosi ir išaukštino Dovydą, o dabar Dovydo nuodėmė netinkama šviesa apšvietė Dievo charakterį ir užtraukė gėdą Jo vardui. Ji sumažino pamaldumo standartą Izraelyje ir daugelyje protų sumenkino nuodėmės pasibjaurėjimą, o tie, kurie nemylėjo ir nebijojo Dievo, tapo tik dar drąsesni savo nusižengimuose.KID 175.2

Pranašiui Natanui buvo liepta perduoti pabarimo žinią Dovydui. Tai buvo neapsakomai griežta žinia. Tik nedaugelis valdovų galėtų išklausyti tokią žinią ir palikti gyvą šios žinios pranešėją. Dievišką nuosprendį Natanas perdavė be išsisukinėjimų, tačiau su tokia dangiška išmintimi, kuri sukėlė karaliaus jausmus, pažadino jo sąžinę ir iš jo paties lūpų iššaukė nuosprendį sau...KID 175.3

Kaltieji galėtų pabandyti, kaip Dovydas, nuslėpti savo nusikaltimus nuo žmonių, jie gali stengtis palaidoti savo blogus darbus amžiams, bet “Bet visa yra atidengta akims To, Kuriam turėsime duoti apyskaitą” (Hbr 4,13). (Ten pat 720, 721)KID 175.4

Pranašo Natano palyginimą, papasakotą karaliui Dovydui apie avį, gali tyrinėti visi... Jam einant savanaudiškumo ir Įstatymo laužymo keliu, buvo papasakotas palyginimas apie turtuolį, kuris atėmė iš vargšo avelę. Bet karalius taip buvo susisupęs savo nuodėmės drabužiuose, jog nebematė, kad yra nusidėjėlis. Jis pakliuvo į spąstus, ir ... paskelbė nuosprendį, kaip jis manė, kitam žmogui, pasmerkdamas jį mirčiai... Šis patyrimas buvo skausmingiausias Dovydui, tačiau jis buvo ir pats naudingiausias. Jei ne tas veidrodis, kurį prieš jį laikė Natanas ir kuriame jis taip aiškiai pamatė save, tai jis būtų nukeliavęs į pražūtį, net nesupratęs savo nuodėmės bjaurumo. Kaltės suvokimas išgelbėjo sielą. Jis pamatė save kitoje šviesoje, Viešpaties šviesoje ir tol, kol gyveno, jis atgailavo už savo nuodėmę. (2BC 1023)KID 175.5