PASIRENKANT ŽMONĄ, Vasario 20

“Ji atsakė: “Aš esu duktė Betuelio, Milkos sūnaus, kuri ji pagimdė Nahorui.” Pr 24,24.KID 53.1

Izaoko charakteryje atsispindėjo jau įpročiu Abraomui tapęs tikėjimas ir paklusnumas Jo valiai. Tačiau jaunuolis turėjo mylinčią širdį ir netvirtą valią. Susivienijus su tais, kurie nebijo Dievo, jis būtų patekęs į pavojų paaukoti principus dėl ramybės. Abraomui buvo ypatingai svarbu žmonos parinkimas savo sūnui. Jis troško, kad Izaokas susituoktų su ta, kuri nevestų jo tolyn nuo Dievo...KID 53.2

Nuo Kaino iki jo dienų Abraomas pastebėjo pasekmes tokių santuokų, kai tuokėsi tikintieji su nebijančiais Dievo. Prieš akis stovėjo ir jo paties susijungimas su Hagara bei vėlesnių Izmaelio ir Loto santuokų rezultatai. Abraomo ir Saros tikėjimo trūkumas, teisiojo sėklos susimaišymas su bedievio, privedė prie Izmaelio gimimo. Tėvo įtakai savo sūnui pastoviai priešinosi motinos stabmeldžių giminė ir Izmaelio ryšiai su pagoniškomis šeimomis...KID 53.3

Loto žmona buvo savanaudiška ir nereliginga moteris, ir dėka jos įtakos jos vyras buvo pastūmėtas atsiskirti nuo Abraomo. Jei ne ji, Lotas nebūtų likęs Sodomoje ir atstūmęs išmintingo ir Dievo bijančio patriarcho patarimo...KID 53.4

Ne vienas, kuris bijosi Dievo, negali susieti savęs su tuo, kuris Jo nebijo, taip nesukeldamas sau pavojaus. “Argi du žmonės eina kartu, jei nėra susitarę?” (Am 3, 3). Santuokos laimė ir gerovė priklauso nuo abiejų pusių vienybės. Tačiau tarp tikinčiojo ir netikinčiojo yra radikalūs skonio, polinkių ir tikslų skirtumai. Jie tarnauja dviem šeimininkams, tarp kurių negali būti jokios santarvės. Kad ir kokie tyri ir teisingi būtų žmogaus principai, netikinčio draugo įtaka turės tendenciją vesti tolyn nuo Dievo... Dievo nurodymas yra “Nevilkite svetimo jungo su netikinčiaisiais. Kas gi bendra tarp teisumo ir nuodėmės? Arba kas bendra tarp šviesos ir tamsos?” (2 Kor 6,14,17.18). (PP 171-175)KID 53.5