PER DAUG GIRTI, KAD RŪPĖTŲ, Balandžio 5

“Vynas išjuokia, stiprusis gėrimas primuša; neišmintingas, kas jais svaiginasi.” Pat 20, 1.KID 97.1

Nadabas ir Abihuvas niekada nebūtų padarę šios sunkios nuodėmės, jei prieš tai nebūtų apsisvaiginę vynu. Jie suprato, kad ypatingai kruopštus ir rimtas pasiruošimas yra būtinas darbui šventykloje, kur buvo regimas Dievo artumas. Bet per nesusivaldymą jie tapo netinkami savo tarnystei. Jų protas aptemo, o moralinis suvokimas atbuko taip, kad jie nebegalėjo matyti skirtumo tarp to, kas šventa ir kas ne. Aaronui ir jo išlikusiems sūnums buvo duotas perspėjimas: “Negerkite vyno ar svaigiųjų gėrimų,... jūs turite daryti skirtumą tarp to, kas šventa, ir to, kas prasta...” (Kun 10,9.10). Spirituotų gėrimų vartojimas silpnina kūną, aptemdo protą ir iškreipia moralę. Tai trukdo žmonėms suprasti šventų dalykų šventumą arba Dievo reikalavimų prasmę. Visi, kurie užėmė šventas pareigas, turėjo būti susivaldančiais žmonėmis, kad jų protas galėtų aiškiai atskirti gėrį nuo blogio, kad jie galėtų išlaikti principų tyrumą, turėti išminties pasielgti teisingai ir parodyti gailestinguma. Tie patys reikalavimai yra skirti ir Kristaus pasekėjams: “Jei kas Dievo šventyklą niokoja, tą Dievas suniokos, nes Dievo šventykla šventa, ir toji šventykla — tai jūs” (1 Kor 3, 17).KID 97.2

Aarono sūnų poelgis buvo užrašytas dėl Dievo žmonių tam, kad išmokytų ypatingai tuos, kurie ruošiasi Kristaus antrajam atėjimui, kad pataikavimas iškrypusiam apetitui sunaikina kilnius sielos jausmus ir taip paveikia Dievo duotą sugebėjimą aiškiai mąstyti, kad dvasiniai ir šventi dalykai praranda savo šventumą. Tada nepaklusnumas atrodo malonus ir ne perdėm nuodėmingas. (Te 149)KID 97.3