VEIDAS Į VEIDĄ,Balandžio 3

“Viešpats kalbėdavosi su Moze veidas į veidą, kaip žmogus kalbasi su savo bičiuliu. Po to jis sugrįždavo į stovyklą, bet jo jaunas padėjėjas Jozuė, Nūno sūnus, nepajudėdavo iš Palapinės.” Iš 33, 11.KID 95.1

Izraeliui nusidėjus pasidarant auksinį veršį, Mozė vėl eina pas Dievą melstis už žmones... Iš savo patyrimo jis žinojo, kad, norint turėti įtaką žmonėms, pirmiausia jis turi turėti Dievo jėgą. Viešpats mato Savo tarno širdies tyrumą ir nesavanaudiškus tikslus ir nusileidžia pabendrauti su šiuo silpnu mirtinguoju veidas į veidą, taip, kaip žmogus kalba su savo draugu. Mozė atiduoda visas savo naštas ir pats Jam visiškai atsiduoda ir išlieja savo sielą prieš Jį. Viešpats nepriekaištauja Savo tarnui, bet pasilenkia išklausyti jo maldavimų...KID 95.2

Nuskambėjo atsakymas: “Palengvindamas tau naštą, Aš Pats eisiu su tavimi.” (Iš 33, 14). Bet Mozė nejaučia, kad reiktų čia sustoti. Jis jau daug gavo, bet jis trokšta ateiti dar arčiau Dievo, gauti dar didesnį Jo buvimo užtikrinimą. Jis nešiojo Izraelio naštą, jį slėgė didelė atsakomybė ir kada žmonės nusidėjo, jis patyrė stiprų sąžinės graužimą, lyg pats būtų buvęs kaltas. Dabar jis savo sieloje pajuto tas baisias pasekmes, jei Dievas paliks Izraelį jų užsispyrime ir neatgailavusios širdies valdžioje... Mozė taip karštai ir uoliai meldėsi Dievui, kad pasigirsta: “Padarysiu ir tai, ko prašai, nes tu iš tikrųjų radai malonę Mano akyse, ir tave Aš pažįstu vardu.” (Iš 33,17).KID 95.3

Iš tiesų dabar mes tikėtumės, kad pranašas nustos maldavęs, bet ne, dėl savo sėkmės įgavęs drąsos, jis ketina eiti dar arčiau Dievo su tokiu šventu užtikrinimu, kurio suprasti mums beveik neįmanoma. Ir dabar jis paprašo to, ko joks žmogus anksčiau nėra prašęs: “Prašyčiau parodyti man Savo šlovę” (Iš 33, 18). Koks prašymas, nuskambantis iš mirtingo žmogaus lūpų! Bet ar jam atsakoma? Ar Dievas jį subara dėl augančio pasitikėjimo savimi? Ne, mes girdime malonius žodžius: “Aš padarysiu, kad praeis prieš tavo akis visas Mano gerumas...”KID 95.4

Mozės istorijoje mes galime matyti, kad artimas bendravimas su Dievu yra žmogaus privilegija, kuria jis gali mėgautis. (4T 531-533)KID 95.5