VIENYBĖ ĮVAIROVĖJE, Spalio 9

“Ir Jis paskyrė Dvylika, kad jie būtų kartu su Juo ir kad galėtų juos siųsti skelbti Žodžio.” Mk 3,14.KID 284.1

Pirmieji mokiniai buvo labai skirtingi. Jie turėjo tapti pasaulio mokytojais ir atstovavo įvairius charakterio tipus. Ten buvo muitininkas Levis Matas, pašauktas iš aktyvaus verslo gyvenimo ir tarnystės Romai, Simonas Uolusis — nuožmus imperatoriškos valdžios priešas; impulsyvus, pasitikintis savimi Petras ir jo brolis Andriejus; Judas Iskarijotas — gabus, rafinuotas ir nedraugiškos dvasios; Pilypas ir Tomas — ištikimi ir pasišventę, tačiau lėti tikėti; Jokūbas jaunesnysis ir Jonas, niekuo neišsiskiriantys iš aplinkinių, bet ištikimi ir visame kame garbingi; Natanaelis, turintis vaikišką nuoširdumą ir patiklumą; ir ambicingi, bet mylinčios širdies Zebediejaus sūnūs...KID 284.2

Iš dvylikos keturi turėjo priimti vadovavimo vaidmenį, kiekvienas skirtingoje srityje. Numatydamas tai, Kristus juos tam ruošė. Jokūbo laukė greita mirtis nuo bado, Jonas, ilgiausiai gyvenęs iš savo brolių, sekė savo Mokytoją darbe ir persekiojimuose; Petras tapo pionieriumi, laužydamas per amžius nusistovėjusias užtvaras — mokydamas pagonišką pasaulį; Judas, savo gabumu tarnavime pralenkęs savo brolius, širdyje nešiojo ketinimus, kurių pasekmių jis net neįtarė. (Ed 85, 86)KID 284.3

Tam, kad sėkmingai įgyvendintų tą darbą, kuriam buvo pašaukti, šie mokiniai, nors ir labai skirtingų charakterių, išsilavinimo ir įpročių, turėjo susivienyti savo jausmais, mintimis ir poelgiais. Kristaus tikslas buvo išsaugoti šią vienybę... Jo gilus susirūpinimas dėl jų geriausiai atsispindi maldoje Tėvui: “Tegul visi būna viena! Kaip Tu, Tėve, Manyje, ir Aš Tavyje, tegul ir jie bus viena Mumyse, kad pasaulis įtikėtų, jog Tu esi Mane siuntęs.” (Jn 17, 21). (Ten pat, 86) Mūsų Viešpaties apaštaluose nebuvo nieko, kuo jie galėtų didžiuotis. Buvo aišku, kad jų darbo sėkmė priklausė tik nuo Dievo. Šių žmonių gyvenimas, jų išugdyti charakteriai ir didžiulis jų atliktas darbas parodo, ką Dievas padarys visiems, kurie yra stropūs ir paklusnūs. (DA 250)KID 284.4