Loading...
Larger font
Smaller font
Copy
Print
Contents

Kova Ir Drasa

 - Contents
  • Results
  • Related
  • Featured
No results found for: "".
  • Weighted Relevancy
  • Content Sequence
  • Relevancy
  • Earliest First
  • Latest First
    Larger font
    Smaller font
    Copy
    Print
    Contents

    PO SEPTYNIŲ DIENŲ, Vasario 3

    “Po septynių dienų žemė aptvino vandenimis”. Pr 7, 10.KID 36.1

    Septynias dienas po Nojaus ir jo šeimos įžengimo į laivą nebuvo jokio ženklo apie ateinančią audrą. Šiuo laikotarpiu buvo išbandytas jų tikėjimas. Pasauliui tai buvo triumfo akimirkos. Aiškus delsimas tik sustiprino jų įsitikinimą, kad Nojaus žinia buvo tik iliuzija ir kad tvanas niekada niekada neateis. Nekreipdami dėmesio į tai, ką jiems buvo tekę regėti... jie toliau tęsė savo žaidimus ir linksmybes, netgi paversdami juokais Dievo galios pasireiškimus. Jie miniomis susirinkdavo aplink laivą, išjuokdami viduje esančius su tokiu įžūlumu, kokio nebūtų išdrįsę parodyti anksčiau. (Ten pat 98, 99)KID 36.2

    Besibaigiant septintai dienai pradėjo kauptis debesys. Tai buvo naujas reginys, nes žmonės niekada anksčiau nebuvo matę debesų... Netrukus pradėjo lyti. Žmonės vis dar bandė manyti, kad tai nėra pavojinga... Iš pradžių lietų sugėrė žemė, bet greitai vanduo pradėjo kilti ir diena iš dienos kilo vis aukščiau ir aukščiau. Kiekvieną rytą, kai žmones pasitikdavo lietus, jie su nusivylimu žvelgdavo vienas į kitą ir kiekvieną vakarą jie kartojo žodžius: “vis dar lyja”. (ST April 10, 1901)KID 36.3

    Pirmiausia žmonės buvo liudininkais sunaikinimo jų pačių rankų darbų. Žaibai iš dangaus sunaikino prabangius namus, nuostabius sodus, ir giraites, kur jie statydavo savo stabus, o jų griuvėsisi gulėjo plačiai išsibarstę... Neįmanoma apibūdinti žmonių ir gyvūnų siaubo. Staugiant audrai buvo galima girdėti žmonių, paniekinusių Dievo autoritetą, ašaras... Šią siaubingą valandą jie pamatė, kad Dievo Įstatymo laužymas juos privedė prie žlugimo. Nors dėl sunaikinimo baimės jie pripažino savo nuodėmę, tačiau jie nejautė tikros atgailos, jokio pasibjaurėjimo blogiu. Jei bausmė būtu atšaukta, tai jie vėl būtų grįžę prie nesiskaitymo su Dangumi. Kada Dievo teismai bus žemėje prieš ją sunaikinant ugnimi, nepaklusnieji žinos, kokios yra jų nuodėmės — nepaisymas Jo švento Įstatymo. Tačiau jų atgaila nebus nė kiek nuoširdesnė, nei senojo pasaulio nusidėjėlių. (PP 99, 100)KID 36.4

    Larger font
    Smaller font
    Copy
    Print
    Contents