PASIRUOŠĘS PASITRAUKTI Į ŠALĮ, Regsėjo 25

“Rytojaus dieną, matydamas ateinanti Jėzų, Jonas prabilo: “Štai Dievo Avinėlis, Kuris naikina pasaulio nuodėmę!” Jn 1,29.KID 270.1

Kurį laiką Krikštytojo įtaka buvo didesnė už valdovų, kunigų ar kunigaikščių. Jeigu Jonas Krikštytojas būtų pasiskelbęs Mesiju ir sukėlęs maištą prieš Romą, kunigai ir tauta būtų jį palaikę. Šėtonas mėgino jam įteikti ambicingus siekius, kurie būdingi kiekvienam valdžios ir garbės trokštančiam žmogui, bet Jonas tvirtai atsispyrė pagundai. Jam skiriamą dėmesį jis nukreipė į kitą Asmenį. Dabar jis matė, kad populiarumo banga nuo jo pasisuko į Išgelbėtoją. Diena iš dienos jo klausytojų minios tirpo...KID 270.2

Mokiniai atėjo pas Joną... sakydami: “Rabi, vyras, Kuris buvo su tavimi Užjordanėje, Kurį tu paliudijai, Jis taip pat ėmė krikštyti ir visi bėga pas Jį” (Jn 3, 26). Šiais žodžiais šėtonas ketino sugundyti Joną. Nors Jono misija, atrodytų, ėjo į pabaigą, jam vis dar buvo įmanoma sutrukdyti Kristaus darbui. Jei jis būtų parodęs nepasitenkinimą tuo, kad atsidūrė nuošalėje, būtų pasėjęs nesantaikos sėklą, paskatinęs pavydą ir nepasitikėjimą, o tai stabdytų Evagelijos plitimą.KID 270.3

Nors Jonas iš prigimties turėjo žmogiškų trūkumų ir ydų, bet Dieviškoji meilė buvo palytėjusi ir pakeitusi jį. Jis gyveno aplinkoje, nesuterštoje savanaudiškumo ir garbės troškimo, žymiai aukščiau pavydo liūno...KID 270.4

Su pasitikėjimu žvelgdamas į Atpirkėją, Jonas pasiekė pasiaukojimo viršūnę. Jis stengėsi žmones traukti ne prie savęs, bet kelti jų mintis vis aukščiau ir aukščiau, kur jie galėtų matyti Dievo Avinėlį. Jis buvo tik balsas, šauksmas tyruose. Dabar jis su džiaugsmu sutiko likti šešėlyje ir užmarštyje, kad visų akys būtų nukreiptos į gyvenimo Šviesą. Kurie yra ištikimi savo pašaukimui kaip Dievo pasiuntiniai, nesistengs išaukštinti savęs. Meilė sau išnyks meilėje Kristui. (DA178,179)KID 270.5