KODĖL ELIZIEJUS?, Rugpjūčio 3

“Kas myli tėvą ar motiną labiau negu Mane, nevertas Manęs. Kas myli sūnų ar dukterį labiau negu Mane, nevertas Manęs. Kas neima savo kryžiaus ir neseka paskui Mane, nevertas Manęs.” Mt 10,37.38.KID 217.1

Kada Elijas, vykdydamas Dievo paliepimą surasti sau įpėdinį, ėjo pro lauką, kurį Eliziejus arė, jis užmetė ant šio jaunuolio pečių pašventinimo apsiaustą... Šiam tai buvo ženklas, kad Dievas jį pakvietė tapti Elijo įpėdiniu... Eliziejus turėjo įvertinti kainą ir pats apsispręsti, priimti ar atmesti kvietimą. Jei jo širdis linko prie savo namų ir patogumų, jis galėjo laisvai juose likti. Tačiau Eliziejus suprato kvietimo prasmę... Į nieką kitą jis nebūtų iškeitęs galimybės tapti Dievo pasiuntiniu ar privilegijos tarnauti su Jo tarnu... Be jokių svyravimų jis paliko savo namus ir prisijungė prie pranašo jo nepastoviame gyvenime. (Ten pat, 219, 220)KID 217.2

Daugeliui atrodo, kad jų gyvenimai yra nenaudingi ir jie nedaro nieko artinant Dievo karalystę vien todėl, kad nėra tiesiogiai susiję su Dievo darbu... Jie galvoja, kad yra pateisinti, kad nieko nedaro, nes jie gali tarnauti tik mažuose dalykuose. Čia jie klysta. Žmogus gali aktyviai tarnauti Dievui dirbdamas kasdieninį darbą: kirsdamas medžius, valydamas kiemą, ardamas dirvą. Motina, auklėdama savo vaikus Kristui, iš tiesų dirba taip pat, kaip ir tarnautojas sakykloje.KID 217.3

Daugelis ilgisi ypatingų talentų, kuriais galėtų daryti stebuklingus darbus, iš akių išleisdami pareigas, esančias šalia jų, kurių atlikimas gyvenimą padarytų malonesnį... Sėkmė labiau priklauso nuo energijos ir noro, o ne nuo talento. Ne puikių talentų turėjimas įgalina mus atlikti tinkamą tarnavimą, bet sąžiningas atlikimas kasdieninių pareigų su pasitenkinimu ir nesuteptu bei nuoširdžiu noru padėti kitiems. Tinkamas pranašumas atsiskleidžia nuolan-kioje dvasioje. Dievo akyse malonūs yra su mylinčia ištikimybe atlikti darbai. (Ten pat, 219)KID 217.4