DRAUGO LIŪDESYS, Birželio 18

“Kaip krito galiūnai ir pražuvo karo ginklai!” 2 Sam 1,27.KID 171.1

Du kartus Saulius buvo pakliuvęs į Dovydo rankas, tačiau, nors ir raginamas jį nužudyti, jis atsisakė pakelti ranką prieš tą, kuris Dievo paliepimu buvo pašvęstas valdyti Izraelį...KID 171.2

Dovydo liūdesys dėl Sauliaus mirties buvo nuoširdus ir gilus, parodantis kilnios prigimties didžiadvasiškumą. Kliūtis, stovėjusi jo kelyje link sosto, buvo pašalinta, bet tuo jis nesidžiaugė. Mirtis ištrynė prisiminimus apie Sauliaus nepasitikėjimą ir žiaurumą ir dabar iš jo istorijos nebuvo prisiminta nieko, išskyrus tai, kas kilnu ir karališka. Sauliaus vardas buvo susietas su Jehonatanu, kurio draugystė buvo tokia nuoširdi ir nesavanaudiška. {PP 695, 696)KID 171.3

Jehonatanas, nuo gimimo sosto įpėdinis, savo noru užleido vietą Dievo išrinktąjam. Savo varžovui jis buvo švelniausias ir ištikimiausias draugas, saugantis Dovydo gyvybę, net kai grėsė pavojus jam pačiam. Jis tvirtai stovėjo šalia savo tėvo tamsiausiomis jo blėstančios galios dienomis ir galiausiai žuvo, stovėdamas šalia savo tėvo. Jehonatano vardas yra vertinamas danguje, o žemėje jis yra liudininkas egzistuojančios ir galingos nesavanaudiškos meilės.(Ed 157)KID 171.4

Giesmė, kuria Dovydas išreiškė savo širdies jausmus, tapo lobiu jo tautos, o taip pat Dievo vaikų per visus ateinančius amžius: “Kaip krito galiūnai mūšio sūkuryje! Jehonatanas guli nužudytas tavo aukštumose. Sielvartauju dėl tavęs, mano broli Jehonatanai! Be galo brangus tu man buvai, nuostabi man buvo tavo meilė, viršijanti moters meilę. Kaip krito galiūnai ir pražuvo karo ginklai!” (2 Sam 1, 25-27). (PP 696)KID 171.5