VIENA BRANGI KLAIDA, Sausio 15

“Taigi radau viena: Dievas padarė žmoniją dorą, bet žmonės leidosi į svarstymus”. Mok 7, 29.KID 17.1

Pradžios knyga gana tiksliai aprašo socialinį ir individualų gyvenimą ir vis dėlto nėra jokios užuominos apie kūdikių gimimą aklais, kurčiais, luošais, deformuotais ar protiškai atsilikusiais. Nėra paminėto nei vieno mirties kūdikystėje, vaikystėje ar ankstyvoje jaunystėje atvejo. Pradžios knygos nekrologuose yra paminėta tik kad “Adomo amžius buvo devyni šimtai trisdešimt metų, kai jis mirė”. “Seto amžius buvo devyni šimtai dvylika metų ir jis mirė ...” Dievas padovanojo tokią didžiulę gyvybės energiją, kad ji jau šeši tūkstančiai metų sugeba kovoti su ligomis, kurios kamuoja žmoniją dėl jos iškrypusių įpročių. Jau vien šio fakto pakanka įrodyti, kokią jėgą Dievas davė žmogui, jį sukurdamas. Jei Adomas, jį sukuriant, nebūtų apdovanotas dvidešimt kartų didesne gyvybine energija, nei žmogus turi dabar, tai ši rasė su savo iškrypusiais gyvenimo įpročiais, prieštaraujančiais gamtos dėsniams, jau būtų išmirusi...KID 17.2

Dievas nesukūrė žmonijos tokios silpnos, kokia ji yra dabar. Tokia žmogaus būsena yra ne Apvaizdos darbas. Tai atsitiko dėl netinkamų įpročių ir piktnaudžiavimo Dievo įstatymais, kuriuos sukūrė Dievas ir kurie vadovautų žmogaus egzistavimui. (3T 138, 139) Dievas sukūrė žmogų Savo paties šlovei, ir kuris po išbandymo galėtų tapti viena su dangiškąja šeima. Dievo ketinimas buvo vėl apgyvendinti dangų žmogiškąja šeima, jei jie pasirodys paklusnūs kiekvienam Jo žodžiui. (1BC 1082)KID 17.3

Nepaklusti Dievui paragaujant vaisiaus nuo uždrausto medžio ir gundyti savo vyrą nusidėti Ievai atrodė nereikšmingi dalykai. Tačiau jos nuodėmė atvėrė vartus, pro kuriuos sielvarto potvynis užtvindė pasaulį. Kas galėjo žinoti gundymo akimirką tas baisias pasekmes, kurios bus žengus klaidingą žingsnį. (PP 61)KID 17.4