IŠMINTINGIAUSIAS IŠ ŽMONIŲ, Liepos 4

“Jis galėdavo kalbėti apie medžius nuo kedro, esančio Libane, iki yzopo, augančio sienoje; jis galėdavo kalbėti apie gyvulius, paukščius ir žuvis” 1Kar 5,13.KID 187.1

Bėgant metams ir Saliamono šlovei augant, jis stengėsi pašlovinti Dievą, tobulindamas savo protines ir dvasines savybes ir stengdamasis perduoti kitiems tas palaimas, kurias pats gavo. Niekas nesuprato geriau už jį, kad tik dėka Viešpaties palankumo jis gavo tokią galią, išmintį ir supratimą, ir kad šios dovanos buvo skirtos, kad jis galėtų supažindinti pasaulį su Karalių Karaliumi.KID 187.2

Ypatingai Saliamonas domėjosi gamta, tačiau jo tyrinėjimai neapsiribojo nė viena konkrečia mokslo sritimi. Uoliai tyrinėdamas gyvą ir negyvą kūriniją, jis įgijo aiškų supratimą apie Kūrėją. Dievo išminties apsireiškimą jis matė gamtoje, mineralų ir gyvūnų pasauliuose, kiekviename medyje, krūme, gėlėje. Jam vis trokštant žinoti daugiau ir daugiau, jo Dievo pažinimas ir meilė Jam nuolatos augo. Saliamono dieviška išmintis atsispindėjo ir jo šlovinimo giesmėse bei daugelyje patarlių... Savo patarlėse Saliamonas aptarė švento gyvenimo principus, kurie yra dangiškos prigimties ir turėtų vadovauti kiekvienam gyvenimo poelgiui bei vesti į pamaldumą. Dėka plataus šių principų skleidimo ir pripažinimo Dievo, kaip vienintelio verto viso šlovinimo ir garbės, ankstyvasis Saliamono valdymas pasižymėjo moraliniu pakilimu ir materialiniu klestėjimu...KID 187.3

Jei ir vėlesniais metais Saliamonas būtų įsiklausęs į šiuos nuostabius išminties žodžius! O, kad tas, kuris pasakė: “Teisiųjų lūpos sėja išmanymą” (Pat 15, 7) ir kuris pats mokė žemės karalius šlovinti Karalių Karalių, niekada nebūtų savo piktu liežuviu ir pasididžiavime bei pasipūtime pasisavinęs garbės, skirtos vieninteliam Dievui! (PK 33, 34)KID 187.4