“MYLĖTI VIENAS KITĄ”, Gruodžio 17

“Meilė — ne tai, jog mes pamilome Dievą, bet kad Jis mus pamilo ir atsiuntė Savo Sūnų kaip permaldavimą už mūsų nuodėmes. Mylimieji, jei Dievas mus taip pamilo, tai ir mes turime mylėti vieni kitus.” 1Jn 4,10.11.KID 353.1

Po Kristaus užžengimo dangun Jonas tapo ištikimu ir uoliu darbininku... Jo širdyje spindinti meilė Kristui skatino jį uoliai ir nepailstamai dirbti dėl žmonių, o ypatingai dėl savo brolių krikščioniškoje bažnyčioje.KID 353.2

Kristus liepė Savo pirmiesiems mokiniams vienas kitą mylėti taip, kaip Jis juos mylėjo... Nužengus Šventajai Dvasiai, kada mokiniai ėjo skelbdami gyvąjį Išgelbėtoją, jų vienintelis troškimas buvo sielų gelbėjimas. Jie džiaugėsi bendravimo su šventaisiais malonumu, jie buvo švelnūs, rūpestingi, pasiaukojantys ir trokštantys bet ką paaukoti vardan tiesos. Savo kasdieniniame bendravime vienas su kitu jie atskleidė meilę, kurią jiems išliejo Kristus...KID 353.3

Bet palaipsniui viskas pasikeitė... Tikintieji pradėjo ieškoti trūkumų vienas kitame. Jie pametė iš akių Gelbėtoją ir Jo meilę... Jonas, suprasdamas, kad broliška meilė nyko bažnyčioje, ragino tikinčiuosius pastoviai siekti tokios meilės... Ne pasaulio pasipriešinimas kelia didžiausią pavojų Kristaus bažnyčiai. Blogis, puoselėjamas tikinčiųjų širdyse, atneša skaudžiausią nelaimę ir rimtai pristabdo Dievo darbo pažangą. Nėra geresnio būdo susilpninti dvasingumą už puoselėjimą neapykantos, įtarumo, ieškojimo klaidų ir piktų spėlionių. Kita vertus, didžiausias liudijimas, kad Dievas siuntė Savo Sūnų, yra harmonija ir vienybė tarp skirtingų žmonių, esančių Jo bažnyčioje...KID 353.4

Netikintieji stebi, ar krikščionybę išpažįstančiųjų tikėjimas turi šventinančios įtakos jų gyvenimams, ir jie labai greitai pastebi charakterio trūkumus ir veiksmų nepastovumą... Visi krikščionys yra vienos šeimos nariai, visi to paties dangiškojo Tėvo vaikai, turintys tą pačią viltį į nemirtingumą. Juos jungiantis ryšys turi būti labai artimas ir švelnus... “Nemylėkite žodžiu” — rašo apaštalas, “bet darbu ir tiesa.” (Ten pat, 546-551)KID 353.5