Loading...
Larger font
Smaller font
Copy
Print
Contents

Kova Ir Drasa

 - Contents
  • Results
  • Related
  • Featured
No results found for: "".
  • Weighted Relevancy
  • Content Sequence
  • Relevancy
  • Earliest First
  • Latest First
    Larger font
    Smaller font
    Copy
    Print
    Contents

    SAVO BURNOS ŽODŽIU, Sausio 16

    “Taigi iš viso Adomas gyveno devynis šimtus trisdešimt metų. Po to jis mirė”. Pr 5, 5.KID 18.1

    Adomo gyvenimas buvo pilnas liūdesio, nusižeminimo ir pastovios atgailos. Jam savo vaikus ir anūkus mokant Viešpaties baimės, dažnai būdavo su kartėliu priekaištaujama už nuodėmę, kuri atnešė tiek nelaimių jo palikuonims, palikus nuostabų Edeną. Mintis apie tai, kad jis turės mirti, kėlė jam siaubą. Į mirtį jis žiūrėjo kaip į baisią nelaimę... Labiausiai jis priekaištavo sau už savo nuodėmę. Per pažadėtąją Auką jis maldavo Dievo atleidimo. Giliai jis jautė Dievo pyktį už savo nusikaltimą, įvykdytą rojuje. Jis matė visuotinį iškrypimą, kuris paragino Dievą tvanu sunaikinti šios žemės gyventojus. Nors iš pradžių jam paskelbtas Kūrėjo mirties nuosprendis atrodė baisiai, tačiau, pragyvenęs keletą šimtų metų, jis suprato, kad yra teisinga ir gailestinga iš Dievo pusės taip užbaigti nelaimingą gyvenimą.KID 18.2

    Stebėdamas greitus nykimo ženklus vystančose gėlėse ir krentančiuose lapuose, Adomas liūdėjo daug giliau, nei žmonės dabar aprauda savo mirusiosius. Mirštančios gėlės nesukėlė tokio liūdesio, nes jos buvo gležnesnės ir subtilesnės, bet kada galingi ir aukšti medžiai pradėjo mesti savo lapus, Adomui buvo parodytas bendras nykimas nuostabios gamtos, kurią Dievas sukūrė tam, kad ji būtų palaiminta žmogui.KID 18.3

    Savo vaikams, jų vaikų vaikams ir iki devintos kartos Adomas pasakojo apie Edeno tobulumą, o taip pat ir savo puolimą bei jo karčias pasekmes. Jis pareiškė, kad nuodėmė, kokioje tamsoje ji beegzistuotų, bus nubausta. Jis ragino juos paklusti Dievui, Kuris pasielgs su jais gailestingai, jei jie mylės ir bijos Jo.KID 18.4

    Adomui buvo pavesta mokyti savo palikuonis Viešpaties baimės ir savo pasižeminusio klusnumo pavyzdžiu padėti jiems aukštai nešti aukas, kurios nurodė į ateisiantį Gelbėtoją. Adomas kruopščiai saugojo tai, ką Dievas buvo jam atskleidęs. Ir savo burnos žodžiu visa tai perdavė savo vaikams ir vaikų vaikams. Tokiu būdu Dievo pažinimas buvo išsaugotas. (ST Feb. 6,1879)KID 18.5

    Larger font
    Smaller font
    Copy
    Print
    Contents