IŠMESTAS TAPO GERU, Gruodžio 8

“Pasiimk ir atsivesk Morkų, jis bus man naudingas padėjėjas.” 2Tim 4,11.KID 344.1

Morkaus motina buvo krikščionė, o jos namai Jeruzalėje tapo prieglobsčiu mokiniams... Morkus pasisiūlė Pauliui ir Barna-bui juos lydėti jų misionieriškoje kelionėje. Jis jautė Dievo palankumą širdyje ir troško visiškai save pašvęsti Evangelijos tarnavimui...KID 344.2

Jų kelias buvo varginantis. Jie kentė sunkumus ir nepriteklių ir iš visų pusių buvo apsupti pavojų. Tačiau Paulius su Barnabu išmoko pasitikėti Dievo jėga ir jų širdys buvo pripildytos aistringos meilės žūstančioms sieloms. Kaip ištikimi ganytojai, ieškantys prarastos avies, jie neieškojo patogumų ir lengvesnio gyvenimo. Pamiršdami save, kamuojami nuovargio, alkio ir šalčio, jie nesvyravo. Jie turėjo tik vieną tikslą: išgelbėti tuos, kurie toli nuklydo nuo kaimenės...KID 344.3

Apimtas baimės ir nusivylimo, Morkus kuri laiką abejojo dėl savo ketinimo visiškai pasišvęsti Viešpaties darbui. Nepratęs prie sunkumų ir kelyje susidūręs su nepritekliumi bei išbandymais, jis prarado drąsą... Jis dar turėjo išmokti su drąsia širdimi susidurti su pasipriešinimais, persekiojimais ir pavojais. Apaštalams vis žengiant pirmyn, iškilo didesni sunkumai ir įbaugintas, visiškai netekęs drąsos, Morkus atsisakė eiti toliau ir sugrįžo į Jeruzalę.KID 344.4

Po tokio pabėgimo Paulius susidarė nepalankią ir netgi griežtą nuomonę apie Morkų. Kita vertus, Barnabas buvo linkęs atleisti jam dėl jo patyrimo stokos. Jam rūpėjo, kad Morkus neapleistų tarnavimo, nes jame jis pastebėjo savybes, kurios jį gali padaryti naudingu Kristaus darbininku. Praėjus keletui metų toks jo rūpestis Morkumi buvo labai apdovanotas, nes jaunuolis visiškai atsidavė Viešpačiui ir Evangelijos skelbimui sunkiose teritorijose. Dėka Dievo palaimos ir išmintingo Barnabo mokymo, jis tapo vertingu darbininku. Vėliau Paulius susitaikė su Morkumi ir priėmė jį kaip savo bendradarbį. (Ten pat, 166-170)KID 344.5