BE JOKIO PASITEISINIMO, Spalio 7

“Visų blogybių šaknis yra meilė pinigams. Kai kurie, jai pasidavę, nuklydo nuo tikėjimo ir patys save drasko daugybe kančių.” 1 Tim 6,10KID 282.1

Kaip švelniai Išgelbėtojas elgėsi su tuo, kuriam buvo lemta tapti Jo išdaviku. Savo mokyme Jėzus kalbėjo apie dosnumo principus, kurie sudavė per pačias godumo šaknis. Jis parodė Judui baisų godumo pobūdį. Daugelį kartų šis mokinys suvokė, kad Jėzus vaizduoja jo charakterį ir nurodo į jo nuodėmę, tačiau jis niekaip nenorėjo prisipažinti ir atsisakyti savo neteisumo. Jis buvo pasitikintis savimi ir vietoj to, kad pasipriešintų gundymui, jis tęsė savo pragaištingą veiklą... Jėzus neišsakė jam jokio aiškaus priekaišto, bet su juo elgėsi su dieviška kantrybe, ir aiškiai parodė, kad skaito jo širdį kaip atverstą knygą. Jis jam išdėstė paskatinimus daryti gera, bet, atstumdamas dangišką šviesą, Judas liko be pasiteisinimo. (Ten pat, 295)KID 282.2

Šėtonas žaidžia gyvenimo žaidimą su kiekviena siela. Jis žino, kad praktiška užuojautos išraiška yra patikrinimas širdies tyrumo ir nesavanaudiškumo. Jis dės visas įmanomas pastangas, kad kitų poreikiams mūsų širdys taptų uždaros... Jis naudos daug ką, kad tik užkirstų kelią meilės ir užuojautos parodymui. Būtent tai ir pražudė Judą. Jis pastoviai planavo, kaip pasipelnyti. Jis atstovauja didelę dalį šiandienos krikščionių, todėl mums reikia tyrinėti jo atvejį. Mes esame taip pat arti Kristaus, kaip arti buvo jis. Tačiau, jei bendravimas su Kristumi nesuvienija mūsų su Juo, jei tai neskatina užuojautos tiems, už kuriuos Kristus atidavė Savo gyvybę, tai mes esame tokiame pat pavojuje, į kokį pakliuvo ir Judas...KID 282.3

Mums reikia saugotis pirmojo nukrypimo nuo teisumo, nes vienas nusižengimas, vienas nenoras parodyti Kristaus dvasios, atveria duris dar vienam ir dar vienam, kol protas galiausiai užvaldomas priešo principų. Jei leidžiame tam vykti, savanaudiškumo dvasia tampa naikinanti aistra, kurią įveikti gali tik Kristus. (6T 264, 265)KID 282.4