SVETIMA UGNIS, Balandžio 4

“O Aarono sūnūs Nadabas ir Abihuvas pasiėmė savo smilkytuvus, įsidėjo žarijų, užbarstė ant jų smilkalų ir atnašavo Viešpaties akivaizdoje nešventintą ugnį, kokios Jis nebuvo jiems įsakęs.” Kun 10, 1.KID 96.1

Salia Mozės ir Aarono Izraelyje stovėjo Nadabas ir Abihuvas. Jie buvo ypatingai Viešpaties pagerbti, kai jiems, kartu su septyniasdešimt vyresniųjų, buvo leista ant kalno pamatyti Jo šlovę. Bet dėl to jų nusižengimo nebuvo galima nepaisyti. Visa tai jų nuodėmę padarė dar sunkesnę. Vien tai, kad šie žmonės gavo daug šviesos, tai, kad jie kaip ir kiti Izraelio vyresnieji užkopė ant kalno ir turėjo privilegiją bedrauti su Dievu ir būti Jo šlovės šviesoje, nesuteikė jiems teisės nebaudžiamai nusidėti. Manyti, kad vien dėl to, kad jie buvo taip pagerbti, Dievas nebus griežtas jiems baudžiant, yra klaidinga apgavystė. Didelė šviesa ir suteiktos privilegijos reikalauja šventumo ir dorybės, atitinkančios gautą šviesą. Dievas negali priimti mažiau. Didelės privilegijos ir palaimos neturėtų mūsų užliūliuoti ar padaryti nerūpestingais. Jos niekada neturi duoti leidimo nusidėti ar skatinti gavėjus pasijausti, kad Dievas nebus per daug reiklus jiems... Nadabas ir Abihuvas jaunystėje nebuvo išmokyti savikontrolės... Savanaudiški įpročiai taip ilgai buvo puoselėjami širdyje, kad jų sulaužyti nebeturėjo jėgos net pati švenčiausia pareiga. Jie nebuvo išmokyti gerbti savo tėvo autoriteto, dėl to jie nesuprato būtinumo paklusti Dievo reikalavimams. Aarono klaidingas pataikavimas sūnums paruošė juos tapti dieviškų teismų objektais.KID 96.2

Dievas norėjo išmokyti žmones, kad jie privalo prie Jo artintis su pagarba ir baime ir taip, kaip Jis nurodė. Jis negali priimti dalinio paklusnumo. Nepakako, kad šią rimtą garbinimo akimirką buvo padaryta beveik viskas taip, kaip Jis buvo nurodęs... Tegul niekas savęs neapgaudinėja, kad dalis Dievo įsakymų yra neesminiai ar kad Jis priims pakaitalą to, ko Jis reikalauja. (PP 359, 360)KID 96.3