KRYŽIAUS NEŠĖJAS, Lapkričio 15

“Vesdami Jėzų, jie sulaikė Kirėnės gyventoją Simoną, grįžtantį iš laukų, ir uždėjo jam ant pečių kryžių, kad neštų jį paskui Jėzų.” Lk 23,26.KID 321.1

Vos tik Jėzus išėjo pro Piloto namų vartus, ant Jo sumuštų ir kraujuojančių pečių buvo uždėtas kryžius, kuris buvo paruoštas Barabui. Jis Savo naštą nešė tik keletą žingsnių, kai dėl kraujo netekimo, nuovargio ir skausmo alpdamas parpuolė ant žemės. Jam atsigavus, kryžius vėl buvo uždėtas ant Jo pečių ir Jis per prievartą buvo verčiamas eiti į priekį. Svirduliuodamas Jis žengė keletą žingsnių į priekį ir nuo Savo sunkios naštos krito ant žemės be jokių gyvybės požymių. Kunigai ir valdininkai nejautė jokios užuojautos kenčiančiai aukai. Tačiau jie matė, kad Jis nepajėgia nešti kankinimo įrankio. Jie nežinojo ką daryti, kur surasti tokį, kuris nusižemintų tiek, kad nuneštų kryžių į nuosprendžio įgyvendinimo vietą. (Und. MS 127)KID 321.2

Minia, sekusi Gelbėtoją Golgotos link, tyčiojosi ir niekino Jį, nes Jis negalėjo panešti medinio kryžiaus. Jie visi regėjo silpną ir svirduliuojantį Kristų, bet užuojauta nerado atgarsio širdyse tų, kurie žingsnis po žingsnio, kankindami ir niekindami, sekė paskui Dievo Sūnų...KID 321.3

Nepažįstamas Simonas iš Kirėnės, grįždamas į miestą, išgirdo minios patyčias ir nepadorius šūksnius. Jis išgirdo paniekinančius žodžius: “Duokite kelią žydų karaliui!” Nustebęs jis sustojo, ir jam bereiškiant savo užuojautą, jie sučiupo jį ir privertė pakelti kryžių, kuris Kristui buvo persunkus... Šis medinis kryžius, kurį jis nešė į Golgotą, Simonui tapo priemone priimti tikrąjį Kristaus kryžių ir su džiaugsmu jį nešti. Jo priverstinė draugystė su Kristumi, nešant Jo kryžių į Golgotą, matant liūdną ir baisų darbą bei žiūrovus šalia kryžiaus, pastūmėjo jo širdį prie Jėzaus. Kiekvienas Jo ištartas žodis giliai įsmigo jo sieloje... Ir Simono širdis įtikėjo. (MS 103, 1897)KID 321.4