DŽIAUGSMO AIDAS, Gruodžia 12

“Visuomet džiaukitės Viešpatyje! Ir vėl kartoju: džiaukitės!” Fil 4,4.KID 348.1

Ten, kur būdavo rizikuojama principu ar pareiga, didysis apaštalas Paulius išlikdavo nepajudinamas, tačiau mandagumas, tapęs išskirtiniu jo charakterio bruožu, atvėrė jam duris į aukščiausius visuomenės sluoksnius. Paulius niekada nesuabejojo Dievo sugebėjimu ar Jo noru duoti jam pakankamai reikiamos malonės gyventi krikščioniškai... Jis negyveno po abejonių debesimi, apgraibomis susirasdamas kelią netikrumo tamsoje ar murmėdamas dėl sunkumų ir išbandymų. Iki mūsų dienų atskamba džiaugsmingo balso aidas, kupinas vilties ir drąsos. Paulius turėjo sveiką religinį patyrimą. Kristaus meilė buvo svarbiausia jo pokalbių tema ir galinga jėga, valdžiusį jo gyvenimą.KID 348.2

Pačiose beviltiškiausiose situacijose, kurios sukeltų depresiją nepilnai pasišventusiam krikščioniui, jis likdavo tvirtas, pilnas vilties, drąsos ir džiaugsmo... Tą patį džiaugsmą ir viltį mes matome jam sėdint ant laivo denio, aplinkui siaučiant audrai, dūžtant laivui. Jis duoda nurodymus laivo kapitonui ir išgelbsti visų laive esančių gyvybes. Nors ir būdamas kaliniu, jis iš tikro buvo laivo šeimininkas, laisviausias ir laimingiausias žmogus ant denio...KID 348.3

Jis nepabūgo netgi stovėdamas priešais žemės karalių ir kilminguosius, kurie savo rankose laikė jo gyvybę, nes jis buvo atidavęs savo gyvybę Dievui, kuri buvo paslėpta Kristuje. Savo paslaugumu jis suminkštino galingų žmonių širdis, nežiūrint į tai, kokio smarkaus temperamento, kokie blogi ir puolę jie buvo savo širdyse ir gyvenime... Jo Visas jo elgesys pasižymėjo tinkamomis manieromis ir tikru mandagumu. Kai kalbėdamas jis ištiesdavo savo rankas, kaip buvo įpratęs, tai žvangančios grandinės nesukeldavo jam gėdos. Į jas jis žiūrėjo kaip į garbės ženklą ir džiaugėsi, kad gali kentėti dėl Dievo Žodžio ir Jėzaus Kristaus liudijimo... Jo mintys buvo tokios aiškios ir įtikinančios, jog vertė pasileidusį karalių drebėti... Malonė, lyg malonės angelo, jo balsą, kartojantį kryžiaus istoriją ir neišmatuojamą Jėzaus meilę, darė švelnų ir aiškų. (ST Nov. 6,1879)KID 348.4