NEVERTAS PASITIKĖJIMO, Gegužės 30

“Saulius ir kariai pasigailėjo Agago, geriausių avių, galvijų, peniukšlių ir avinėlių bei viso, kas buvo vertinga. Jie nenorėjo jų skirti sunaikinti; sunaikinti jie skyrė tik tai, kas buvo menka ir niekam netiko.” 1 Sam 15,9.KID 152.1

Po pergalės prieš filistinus Michmaše Saulius dar kariavo prieš Moabą, Amoną, Edomą, amalekiečius ir filistinus ir kur tik nukreipdavo savo ginklus, jis pasiekdavo pergalę. Gavęs paliepimą kovoti su amalekiečiais, jis tuojau pat paskelbė karą. Jo paliepimą sustiprino pranašo žodis ir Izraelio vyrai, kurie, išgirdę kvietimą kovai, gausiai susirinko. Sis žygis neturėjo būti skirtas pasipelnyti. Izraelitai neturėjo prisiimti sau garbės už pergalę ar užgrobto priešo turto. Jų kova turėjo būti išskirtinai paklusnumo Dievui ženklas, skirtas įgyvendinti Jo teismą amalekiečiams. Dievas norėjo, kad visos tautos pamatytų likimą žmonių, paniekinusių Jo visagalystę ir kad juos sunaikino tie žmonės, kuriuos jie žemino...KID 152.2

Pergalė prieš amalekiečius buvo viena iš puikiausių pergalių, kokią kada nors buvo pasiekęs Saulius, o tai vėl įžiebė išdidumo ugnį jo širdyje, kuri buvo jam pavojingiausia. Dievo paliepimas visiškai sunaikinti Dievo priešus buvo įgyvendintas dalinai. Trokšdamas suteikti dėka karališkų kareivių daugiau garbės savo pergalingam žygiui, Saulius išdrįso pasekti kitų tautų pavyzdžiu ir nenužudė Agago, žiauraus ir karingo amalekiečių karaliaus. Žmonės sau pasiėmė geriausius gyvulius, pateisindami savo nuodėmę tuo, kad visi jie buvo išsaugoti tam, kad būtų paaukoti Viešpačiui. Tačiau jų ketinimai buvo panaudoti šiuos gyvulius tam, kad galėtų išsaugoti savuosius.KID 152.3

Saulius buvo paskutinį kartą išbandytas. Šis grubus nepaisymas Dievo valios, parodant savo ryžtą valdyti kaip nepriklausomam monarchui, įrodė, kad jam, kaip Viešpaties statytiniui, negalima patikėti karališkos galios. (Ten pat 628, 630)KID 152.4