NUODĖMĖS KELIAS YRA SUNKUS, Birželio 23

“Bet kadangi tai darydamas paniekinai Viešpatį, tau gimęs kūdikis mirs.” 2 Sam 12,14.KID 176.1

Per vėlesnes kartas netikintieji rodė į Dovydo charakteri, suteptą šia tamsia dėme ir triumfuodami su panieka sakė: ‘Tai yra žmogus pagal Dievo širdį!” Tai tapo papiktinimu religijai, piktžodžiavimo prieš Dievą ir Jo Žodį priežastimi. Sielos užkietino širdis netikėjime ir daugelis, prisidengę pamaldumu, atsidavė nuodėmei.KID 176.2

Tačiau Dovydo istorijoje nėra jokios tolerancijos nuodėmei. Tik tada, kada vaikščiojo Dievo keliais, jis buvo pavadintas žmogumi pagal Dievo širdį. Jam nusidėjus, tai nebebuvo tiesa tol, kol per atgailą jis nesugrįžo pas Viešpatį...KID 176.3

Nors Dovydas ir atgailavo dėl savo nuodėmės, gavo atleidimą ir buvo Viešpaties priimtas, tačiau jam buvo lemta gauti pažūtingas pasekmes nuodėmės, kurią pats pasėjo... Susilpnėjo jo autoritetas šeimoje ir iš savo vaikų jis susilaukė mažesnės pagarbos bei palankumo. Savo kaltės jausmas neleido kalbėti, kada jis turėjo pasmerkti nuodėmę ir susilpnino jo ranką, įgyvendinant teisingumą savo namuose...KID 176.4

Tie, kurie rodydami į Dovydo pavyzdį, bando sumenkinti savo pačių nuodėmių kaltę, turėtų išmokti iš Biblijos užrašų, kad nusižengimo kelias yra sunkus. Nors jie ir nusigręžtų, kaip Dovydas nuo savo nuodėmių, jų pasekmės net ir šiame gyvenime būtų karčios ir sunkiai išgyvendinamos. (PP 722-724)KID 176.5

Sužeisdamas savo artimą žmogų užsitrauki kaltę, tačiau jo didžiausia kaltė yra nuodėmė, įvykdyta prieš Viešpatį ir bloga jo pavyzdžio įtaka aplinkiniams. Nuoširdus Dievo vaikas nežiūrės lengvabūdiškai nei į vieną iš Jo reikalavimų. (3BC 1147)KID 176.6

Dievas norėjo, kad ši Dovydo puolimo istorija taptų perspėjimu, kad netgi ir tie, kuriuos Jis gausiai palaimino, neturėtų jaustis saugiai, atmesti budrumo ir maldų. Kiekvienam, kuris nuolankiai troško suprasti šią Dievo pamoką, ši istorija pasitarnaudavo tinkamai. (PP 724)KID 176.7